Iš viso rezultatų:

Aplinkosauginis švietimas

Daiktai savo funkcijas gali atlikti ilgiau, nei galvojote

Žmonės sutaupytų daug pinigų, jei neskubėtų išmesti daiktų

Kai žmogus susižeidžia - skuba gydytis. Nesvarbu, tai nubrozdinimas, kaulo lūžis, virškinimo problemos ar kiti dalykai. Susirgęs žmogus juk nepasikeičia, toliau lieka darbuotoju, mama, tėčiu ar tiesiog draugu. Dėl ligos niekas su žmonėmis savo noru neatsisveikina. Tačiau kai menką sužalojimą” patiria baldai ar kiti daiktai - jų dažnai niekas netvarko, o skuba išmesti. Prie konteinerių galime pamatyti įvairiausių modelių sofų, spintelių, žaislų, kėdžių ir kitų namų apyvokos daiktų. Tie, kuriems rūpi aplinka šiuos daiktus pristato į didžiųjų gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Taip pat į naujai Vilniaus regione pradedančias veikti DĖK’UI stoteles, kuriose žmonės palieka jiems nebereikalingus, bet dar veikiančius daiktus. 

Baldus lengva atnaujinti

Antrinio panaudojimo entuziastei Rūtai Iliuk šie, kitų nebenaudojami daiktai - lyg maži meno kūriniai. Ji atnaujina baldus, persiuva rūbus ir kitų nebenaudojamus daiktus paverčia katalogo vertomis interjero detalėmis. Ji sako, kad daiktams dažnai reikia tik kosmetinio” patvarkymo: Dažnai norime tik atnaujinti namus. Pavyzdžiui, mums pabosta baldai. Nepagalvojame, kad dažnai juos galime tiesiog perdažyti. Pradėti reikėtų nuo mažų smulkmenų. Mano šeimos virtuvė - buvo perdaryta mano pačios rankomis. Tamsi virtuvė gali virsti šviesia ar atvirkščiai. Dažnai tiek ir pakanka, kad daiktai atrodytų kaip nauji”, - teigia tvaraus vartojimo entuziastė. Gintautas Orinas, kuris dirba vienoje iš didžiųjų gabaritų atliekų stotelių DĖK’UI Lentvaryje, pasakoja, kad jį dažnai nustebina pas jį patenkantys daiktai: tai ir geri žaislai, dviračiai, kriauklės, televizoriai. Vyras sako, kad dažniausiai žmonės nori tiesiog atsinaujinti. Persikrausto į naują būstą - senų daiktų ten nebenori, naujiems būsto šeimininkams baldai irgi dažnai atrodo netinkami. Stotelėje DĖK’UI žmonės kitų daiktus gali pasiimti nemokamai. Dauguma daiktų atranda naujus namus.

             Daiktų atnaujinimui pravers ir senas paltas

Rūta Iliuk dalija patarimus, kaip lengvai ir nesudėtingai atnaujinti kėdę, fotelį ar sofą. Jei spintoje vietą užima senas, nebenaudojamas paltas - jis gali tapti nauju baldo užvalkalu. „Dabar daug namų  atrodo labai panašiai. Nebėra ir jokio išskirtinumo. Todėl savomis rankomis atnaujintas baldas - taps išskirtinių namų detale. Nereikės ir daug galvoti. Pavyzdžiui, naujam gobelenui puikiai tiks ir vilnonis paltas,” - pasakoja Rūta. Todėl daiktus gyventojai raginami ne mesti, o atnešti į dalijimosi stoteles DĖK’UI. Vieniems daiktams tai pabaiga, o kitiems gali tapti nauja pradžia. DĖK’UI stotelių tinklas Vilniaus regione sparčiai plečiasi,  jų sąrašą su adresais galima rasti internete, o Trakų rajono gyventojai nereikalingus, tačiau geros būklės daiktus gali pristatyti į artimiausią DĖK’UI stotelę, esančią Lentvaryje, Trakų g. 1A. Tokiu būdu žmonės raginami vartoti atsakingiau, tausoti gamtą ir taupyti finansinius išteklius. 


Aplinkosauginių renginių ciklas "Kalėdos Trakuose KITAIP'19"

Kalėdų laukimas daugumos lietuvių namuose atrodo panašiai: valgomi mandarinai, džiugina papuošta Kalėdų eglutė, o televizoriaus ekrane rodomas filmas apie berniuką, kuris namuose netikėtai liko vienas. Tačiau šių Kalėdų laukimą Trakų gyventojai turi galimybę paįvairinti. Pernai su mokiniais pagaminusi rekordinį Kalėdų senelių kiekį, Trakų savivaldybė kartu su iniciatyva „Kita forma” ir šiemet kviečia jas sutikti kitaip. „Bėgdami ieškoti Kalėdinių dovanų dažnai pamirštame, kad pati mieliausia dovana gali būti sukurta mūsų pačių rankomis. O jų gaminimas - taps puikia pramoga visai šeimai. Svarbiausia, kad dovanų nereikės pirkti. Džiaugsis ir gamta, ir artimiausi žmonės. Šventiniu laikotarpiu svarbu suprasti, kad ne viską reikia pirkti - daug ką galima pasigaminti patiems iš nebenaudojamų ir spintoje gulinčių daiktų”, - sako Vaida Griškevičienė, iniciatyvos „Kita forma” direktorė.

Pernai siekė Kalėdų senelių rekordo, šiemet - mokysis tekstilę prikelti naujam gyvenimui

Trakai ilgai buvo žinomi, kaip Kalėdų senelių sostinė, o šiemet - tapo kultūros sostine. Titulas įpareigoja elgtis atsakingai. Gražų pavyzdį jau anksčiau parodė Trakų rajono mokiniai gamindami Kalėdų senelius, kurių rekordinis skaičius buvo užfiksuotas ir įrašytas į Lietuvos rekordų knygą! Mokiniai sujungė kūrybiškumą, gamtos puoselėjimą ir iš antrinių žaliavų kūrė išskirtinius dirbinius. Šiemet graži tradicija tęsiama, o dalyvauti šventinėse dirbtuvėse kviečiami visi gyventojai. Mūsų visuomenė pripratusi gyventi patogiai ir daug perkant. Dėl to dažnai šventės sutinkamos su dar viena nereikalinga statulėle gauta dovanų, o piniginė - tuščia. Todėl šventinio renginio metu sužinosite, kaip neišleisti pinigų ir padaryti naudingas dovanas. Gal kaimynė svajoja apie neįprastą staltiesę? O seni kalėdiniai žaisliukai jau pabodo? Renginio „Kalėdos Trakuose kitaip ’19” sužinosite, kaip tekstilę ir kitus daiktus prikelti naujam gyvenimui. Tyrimai rodo, kad rūbai spintose neužsibūna ilgiau, nei metus. Kas jeigu labai mylimi, tačiau gerokai nusidėvėję džinsai tampa nebenešiojami? Jie gali tapti puikia sege, marškiniais, o gal pagalvėle? Pamokyti kaip tai padaryti į Trakus atvyks „Denim diaries” iniciatyva su Milda Paukšte. Kaip nebenaudojamą tekstilę paversti puikiu baldų aksesuaru ir baldus atnaujinti, parodys Rūta Iliuk, „Išmesti spėsi” įkūrėja. O apie tai, kaip dalytis naudojamais, bet nebereikalingais daiktais papasakos iniciatyvos „Dėk’ui” atstovai.

„Kalėdos Trakuose kitaip ’19” - miesto šventėje

Tekstilę prikelti naujam gyvenimui miestiečiai ir Trakų svečiai kviečiami miesto šventėje „Kalėdos Trakuose kitaip ’19“. Šventėje taip pat vyks ir dirbtuvės, tad visi norintys galės pasigaminti dovanas iš antrinių žaliavų arba namuose lengvai randamų daiktų. „Kalėdos dovanų metas - todėl kviečiame prisiminti, kad dovanos - atsakingesnio mūsų vartojimo - reikia ir gamtai. Tikimės, kad ši smagi ekologinė edukacija persikels ir į Jūsų namus. Juk rankomis pagaminta dovana - dažnai kur kas labiau džiugina širdį, o didžiausią dovaną įteiksime ateities kartoms. Jie gyvens gražesnėje ir tvaresnėje aplinkoje”, - dalyvauti renginyje kviečia Trakų rajono savivaldybės administracijos Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji specialistė Inutė Neverovskienė.

Tai įrodymas, kad ekologiškos Kalėdos irgi gali būti smagios. Ateikite ir įsitikinkite patys!

Daugiau informacijos galite rasti facebook – Kita forma, čia bus skelbiama registracija į renginius.


Savivaldybės Aplinkosaugos skyrius šiais metais gavo iš pakuočių tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ švietimo lėšų aplinkosauginių leidinių rinkinius švietimo įstaigoms.

Jas galite rasti ir elektroninėje formoje:

„Žalioji knyga“

„Žalioji knyga II“

„Žaidimų istorijos 2019“

Kiti "Žaliojo taško" leidiniai, skirti aplinkosauginiam švietimui:

"Žalioji knyga III"

"žaliasis laisvalaikio katalogas"

"Muzika kiekvieno rankose"

Mokomoji knyga įmonėms 2019

 


Trakų rajono mokykloms išdalinti leidiniai apie gamtą

KNYGA „MARIJA VESĖLIŪNIENĖ - AR ŽINAI, KĄ TAU SAKO SKRAIDANTYS DRAUGAI?

REMIGIJUS OZOLINČIUS - MAŽOJI DENDROLOGIJA

PAŽINTINIŲ MOKOMŲJŲ INTERAKTYVIŲ PLAKATŲ RINKINYS


Trakų pradinio ir ikimokyklinio ugdymo įstaigoms dalijami aplinkosauginiai žaidimai "Rūšiavimo ABC".

Žaidimai įsigyti iš savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų.


Aplinkos ministerijos išleisti aplinkosauginiai leidiniai

 


„Kaip teisingai rūšiuoti atliekas“.

 Viktorina

Ši priemonė skirta švietimo įstaigomis (mokyklomis, darželiais), nes dažnai gauname įvairių klausimų iš skirtingų švietimo įstaigų - apie rūšiavimą, apie vykdomas įvairias su atliekų rūšiavimu susijusias veiklas. Tai priemonė (viktorina su klausimais ir atsakymais viktorinos paskutiniame lape), kviečianti ir skatinanti moksleivius, ikimokyklinio amžiaus vaikus ar suaugusiuosius gilinti ar pasitikrinti žinias apie atliekų rūšiavimą.

 Bendrieji pakuočių ženklinimo reikalavimai

Kaip teisingai rūšiuoti atliekas

Pakuočių rūšys


Buvo siekiama kalėdinių senelių rekordo

Trakai jau keletą metų garsėja kaip Kalėdų senelių sostinė - tiek jų vienu metu ir vienoje vietoje niekur kitur nepamatysite. Nuo gruodžio 7 iki sausio 6 dienos vyksta šventinių renginių ciklas „Trakai - Kalėdų senelių sostinė 2018“. Šiemet miestas siekė ir dar vieno rekordo - gamino Kalėdų senelius iš antrinių žaliavų.
Šią iniciatyvą organizavo Trakų rajono savivaldybė ir „Kita forma“. Idėjų Kalėdų senelių gamybai buvo galima pasisemti 30 šventinių kūrybinių dirbtuvių, kurios keliavo į 22 Trakų rajono mokymo įstaigas, sutikusias prisijungti prie iniciatyvos. Mokiniai buvo supažindinami su žiedinės ekologijos nauda, atsakingu vartojimu ir naujausiomis ekologinėmis tendencijomis iš antrinių žaliavų, bei pritaikė žinias praktiškai gamindami Kalėdų senelius savo rankomis. Visus mokinius ir jų tėvus, senelius ir draugus kvietėme kuo labiau prisidėti prie rekordo siekimo ir iš namuose randamų, paprastai atliekomis laikomų, daiktų / medžiagų gaminti kuo daugiau Kalėdų senelių.
Visi mokinių, auklėtinių bei jų tėvelių pagaminti Kalėdų seneliai susitiko gruodžio 15 dieną, Trakų miesto šventėje „Trakai - Kalėdų senelių sostinė 2018“. Pasiektas Kalėdų senelių, pagamintų iš antrinių žaliavų skaičius – 1814 vienetų. Kalėdų senelių skaičiavime bei registravime dalyvavo 3 atsakingi asmenys, kurie raštiškai patvirtino suskaičiuotų Kalėdų senelių skaičių: Trakų rajono savivaldybės merė Edita Rudelienė, Trakų seniūnas bei Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos prezidentas Kęstutis Vilkauskas bei Trakų rajono laikraščio „Trakų žemė“ redaktorė Jolanta Zakarevičiūtė. Surinkti duomenys bus naudojami Kalėdų seneliams, pagamintiems iš antrinių žaliavų, registruoti Lietuvos rekordų knygoje.
Šventės metu taip pat buvo išrinktos bei apdovanotos dvi mokymo įstaigos, pagaminusios daugiausiai ir gražiausių Kalėdų senelių bei labiausiai išpildžiusios antrinio panaudojimo principus: Lentvario lopšelis-darželis „Šilas“ bei Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazija. Lentvario pradinės mokyklos Kalėdų seneliai išrinkti simpatiškiausiais ir apdovanoti saldžiu prizu.
Taigi Kalėdų senelių skaičius byloja pats už save - tai įrodymas, kad ekologiškos Kalėdos irgi gali būti smagios, kad visai nesunku ir nenuobodu naudoti nebereikalingus daiktus naujiems sukurti, ir įrodytas teiginys – atlieka – tai ne šiukšlė, o antrinė žaliava!

Rekordas 2019 metais įrašytas į Lietuvos rekordų knygą.

 


NEMAITINKIME LAUKINIŲ VANDENS PAUKŠČIŲ

Dar prieš šventinį laikotarpį dešimtyje Trakų ir Lentvario miesto vietų iškilo stendai „Nemaitinkime laukinių vandens paukščių“. Šie stendai atsirado ne šiaip sau, o suinteresuota Trakų rajono gyventojų bendruomenė kreipėsi į Aplinkosaugos skyrių prašydama, kad panaši informacija atsirastų ir mūsų rajone.

Maitindami laukinius paukščius, ypač vandens paukščius, mes labiau jiems kenkiame nei padedame. Tiek dirvoje, tiek vandenyje paukščiams nesunku susirasti natūralaus maisto. Mūsų maistas jiems netinka – turkina ir silpnina.

Laukinių paukščių lesinti negalima šiltuoju metų laiku – vėlyvą pavasarį, vasarą ar ankstyvą rudenį. Šiuo laikotarpiu maisto jie susiranda patys. Kai kurių žmonių pomėgis lesinti dažniausiai miestų teritorijose gyvenančias antis ar gulbes šiems paukščiams tik kenkia. Žmonių įprastai siūlomi duonos gaminiai nėra pilnavertis maistas vandens paukščiams, be to, jie pripranta gauti maisto ir stojus šalčiams nesiruošia išskristi, kaip tai daro kiti jų giminaičiai. Vandens telkiniui pamažu užšąlant, žmonių prijaukinti paukščiai neskuba pasitraukti, todėl neretai ir įšąla į ledą.

Kada šaltuoju metų laiku pradėti lesinti paukščius ir kada nustoti tai darius, konkretaus laiko nėra. Tai priklauso nuo oro sąlygų ir paukščių galimybių susirasti maisto, nes žiemos kiekvienais metais būna skirtingos: vienais metais jos prasideda ir baigiasi anksčiau, kitais – vėliau.

Tačiau, jei sugalvojote pradėti lesinti paukščius, svarbiausia, ką turite žinoti, kad tai daryti būtina reguliariai. Jei abejojate, ar galėsite tęsti visą žiemą be pertraukų, geriau išvis nepradėkite lesinti. Tai pagrindinė paukščių globos taisyklė, kurią reikia žinoti dar prieš įrengiant lesyklą ar pasirenkant lesinimo vietą. Gali pasirodyti, kad ji skamba per daug rūsčiai, tačiau realybė yra tokia.

AR MAITINSIME JUOS IR ŽIEMĄ?

Dėkojame už supratingumą.

Atgal
Projekto vertė
Projekto laikotarpis