Iš viso rezultatų:

Darbuotojų sauga ir sveikata

Pasaulinė darbuotojų saugos ir sveikatos diena: „Net ir vienas žuvęs darbe yra per daug!“

Tarptautinės darbo organizacijos iniciatyva Pasaulinė darbuotojų saugos ir sveikatos diena pirmąkart pažymėta 2001 metais. Šios dienos ištakos susijusios su Tarptautine darbe žuvusiųjų ir sužalotųjų atminties diena, kurią 1989 m. balandžio 28 dieną pirmąkart paminėjo Amerikos ir Kanados dirbantieji.

Pasauline darbuotojų saugos ir sveikatos diena siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į tą žalą ir skausmą, kuriuos sukelia abejingumas darbo sąlygoms, į darbdavio pareigą pasirūpinti, kad jos būtų saugios ir nekenktų sveikatai, į būtinybę darbuotojui saugoti darbe save ir kitus.

Lietuvoje kasmet daugiau nei 3000 žmonių patiria nelaimingus atsitikimus darbe, iš jų iki 200 – žūsta arba sunkiai susižaloja.

Tarptautinės darbo organizacijos duomenimis, pasaulyje kasmet du milijonai vyrų ir moterų miršta dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar dėl susirgimų, susijusių su darbu. Europos Sąjungoje dėl su darbu susijusių priežasčių kas tris su puse minutės miršta vienas žmogus.

Mūsų šalyje1992-2016 metais darbe žuvo ir sužalota per 79 tūkst. žmonių. Palyginkime, ši minia sužalotųjų, neįgaliųjų, ir tų, kurių netekome – turėjusių savo gyvenimus ir vardus – beveik prilygsta Alytaus ir Utenos miestų gyventojų skaičiui kartu sudėjus.

Pagrindinė žinia – negalima darbo laikyti visaverčiu, jei jis nesaugus, jei dirbant rizikuojama savo ar kitų sveikata ir gerove. Ši diena ragina prisiminti, jog saugaus darbo kultūra reiškia daug išsaugotų gyvybių ir nesužalotų likimų.

Nelaimių darbe žala

Žūtys, sunkūs sužalojimai, profesinės ligos – nelaimės darbe, kurios dažniausiai įvyksta nepakankamai įvertinus arba iš viso neįvertinus visų pavojų ir jų sukeliamos rizikos, brangiai kainuoja. Tai:

  • darbuotojų ir jų artimųjų žmogiškosios netektys ir kančios;
  • papildomos išlaidos pačioms įmonėms (laikino nedarbingumo, padidintos draudimo išlaidos, našumo sumažėjimas, darbuotojų kaita, darbuotojų motyvacija, konkurencingumas ir t.t.);
  • didėjančios išlaidos sveikatos priežiūros sistemai.

Teisė į saugų darbą

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta kiekvieno dirbančiojo teisė į tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas.

Dirbantysis turi žinoti, kad jis turi teisę atsisakyti dirbti, jeigu yra pavojus jo saugai ir sveikatai. Darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojai įsidarbindami ir darbo metu gautų visapusę informaciją apie darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimą įmonėje, apie esančią ar galimą profesinę riziką, parengtas priemones rizikai šalinti ar išvengti.

Saugodami gyvybę darbe veikime drauge!

Už saugą ir sveikatą pirmiausia atsakinga įmonės vadovybė. Būtent įmonės vadovas apibrėžia bei formuoja įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos politiką, organizuoja jos įgyvendinimą.

Tačiau veiksmingiausių rezultatų užtikrinant saugias ir sveikatai nekenksmingas sąlygas pasiekiama, jei įmonės vadovybė aktyviai bendradarbiauja su savo darbuotojais ir jų atstovais. Socialinė partnerystė, užtikrinant saugias darbo vietas, yra svarbiausia.

Jokios kompensacijos už blogas darbo sąlygas nėra saugaus darbo kultūros dalis – darbuotojo sveikata nėra prekė ir negali būti perkama. Privalu dirbti saugiomis ir sveikomis sąlygomis visur ir visada.

VDI ir Trakų rajono savivaldybės Darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas Gintautas Paltanavičius

Neblaivaus darbo pavojai ir rizikos

Informacija apie nelaimingus atsitikimus darbe, įvykusius 2018 metais
2018 metų statistika.

Lietuvos Respublikos Valstybinėje darbo inspekcijoje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos per 2018 m. (išankstiniais duomenimis) buvo gauti 36 pranešimai apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė, ir 119 pranešimų – apie įvykius darbe, kurių metu buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai. 2018 m. mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe dažnumo koeficiento (nelaimingų atsitikimų darbe skaičiaus, tenkančio 100 000 darbuotojų) įvertis buvo 2,8 o sunkių nelaimingų atsitikimų darbe – 9,4. Palyginti, 2017 m. buvo gauti 37 pranešimai apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojas mirė (dažnumo koeficientas – 3,0) ir 150, kai buvo sunkiai pakenkta darbuotojo sveikata (dažnumo koeficientas – 12,0). Tai yra mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe, įvykusių 2018 m., skaičius ir dažnumas, palyginti su 2017 m., sumažėjo 3 % (1 atveju); sunkių nelaimingų atsitikimų darbe statistiniai rodikliai – 21 % (sumažėjo 31 atveju).

Mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe pasiskirstymas pagal ekonominės veiklos rūšis (toliau – EVR).

Per 2018 m. daugiausia mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe (išankstiniais duomenimis) įvyko: apdirbamosios gamybos (9 mirtini ir 28 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe), transporto, saugojimo (9 mirtini, iš kurių 6 atvejais darbuotojai žuvo eismo įvykių metu, ir 23 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe), statybos (6 mirtini ir 31 sunkus), administracinės ir aptarnavimo veiklos (4 mirtini ir 4 sunkūs), elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo (3 mirtini, iš kurių 2 atvejais darbuotojai žuvo eismo įvykių metu, ir 1 sunkus), didmeninės ir mažmeninės prekybos (2 mirtini ir 7 sunkūs), profesinės, mokslinės ir techninės veiklos (2 mirtini) miškininkystės (1 mirtinas ir 4 sunkūs) EVR įmonėse.

Palyginimas su 2017 metais.

Mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe, palyginti su 2017 m., labiausiai sumažėjo žemės ūkio (2017 m. įvykių darbe metu žuvo 3 darbuotojai, 2018 m. mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe neįvyko), vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo (2017 m. įvykių darbe metu žuvo 3 darbuotojai, 2018 m. mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe neįvyko), statybos (nuo 8 mirčių 2017 m. iki 6 mirčių 2018 m.), didmeninės ir mažmeninės prekybos (nuo 4 mirčių 2017 m. iki 2 mirčių 2018 m.), miškininkystės (nuo 2 mirčių 2017 m. iki 1 atvejo 2018 m.), tačiau didėjo apdirbamosios gamybos (nuo 2 mirčių 2017 m. iki 9 mirčių 2018 m.), administracinės ir aptarnavimo veiklos (didėjo 4 atvejais), profesinės, mokslinės ir techninės veiklos (didėjo 2 atvejais) EVR įmonėse. Sunkių nelaimingų atsitikimų darbe skaičius mažėjo didmeninės ir mažmeninės prekybos (mažėjo 12 atvejų), miškininkystės (mažėjo 7 atvejais), transporto ir saugojimo (mažėjo 4 atvejais), statybos (mažėjo 3 atvejais), o didėjo žemės ūkio (mažėjo 3 atvejais) ir apdirbamosios gamybos (mažėjo 2 atvejais) EVR įmonėse.

Kur, kaip ir kodėl?

Eismo įvykių metu 9 darbuotojai (arba 25 % nuo visų 2018 m. įvykusių mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe) žuvo (2017 m. žuvo 8 darbuotojai) ir 13 buvo sunkiai sužalota (2017 m. buvo sunkiai sužalota 20 darbuotojų). Dar 2 darbuotojai žuvo geležinkelio transporto eismo įvykio metu. 2018 m. pavojingiausiais darbais mirtiniems ir sunkiems nelaimingiems atsitikimams įvykti išliko statybos remonto (atliekant šiuos darbus buvo mirtinai traumuoti 7 darbuotojai, iš jų – 6 žuvo nukritę iš aukščio, bei sunkiai pakenkta sveikata 19 darbuotojų, iš kurių 12 nukritus iš aukščio), sandėliavimo, transportavimo, pakrovimo, iškrovimo (buvo mirtinai traumuoti 4 bei 24 darbuotojams sunkiai pakenkta sveikata, iš kurių 11 nukritus iš aukščio) medienos apdorojimo (buvo mirtinai traumuoti 3, iš jų 2, nukritus iš aukščio, bei 8 buvo sunkiai pakenkta sveikata) ir techninių priemonių, mechanizmų, darbo įrenginių remonto, aptarnavimo darbai (buvo mirtinai traumuotas 1 bei sunkiai pakenkta 8 darbuotojų sveikata) – drauge tai sudaro apie 57 % visų šalyje įvykusių sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe (be eismo įvykių).

Įvykių darbe tyrimai rodo, kad 2018 m. 29 % darbuotojų žuvo darbo vietoje bei 23 % darbuotojų buvo sunkiai pakenkta sveikata nukritus iš aukščio. 17 % darbuotojų žuvo užkritus / užgriuvus kroviniams ar birioms medžiagoms, 10 %  – traumuoti veikiančio įrenginio. mirtinų ir 37 % ištirtų sunkių nelaimingų atsitikimų darbe įvyko darbuotojams, kurių darbo stažas įmonėje iki 1 metų. Darbuotojams, kurių stažas įmonėje yra nuo 1 iki 2 metų, įvyko atitinkamai 9 % mirtinų ir 8 % sunkių, o kurių stažas nuo 2 iki 3 metų, atitinkamai – 9 % ir 12 % nelaimingų atsitikimų darbe. Taigi, galima konstatuoti aiškią tendenciją – didesnį darbo stažą įmonėje turintiems darbuotojams nelaimingi atsitikimai įvyksta žymiai rečiau. Iš 14 žuvusių minėtos grupės darbuotojų, 6 (visi) mirtinai traumuoti buvo statybos, 3 – apdirbamosios gamybos, 2 – transporto ir saugojimo EVR įmonių darbuotojai.

Tiriant nelaimingų atsitikimų priežastis nustatyta, kad 41 % ištirtų mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe įvyko dėl netinkamo darbų organizavimo bei nepakankamos saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje. Dažnai, atlikdami darbus, darbuotojai nesilaikė vadovų duotų nurodymų ar sąmoningai rizikavo savo sveikata ar gyvybe. Dėl šios priežasties įvyko 14 % ištirtų mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe. Dėl organizacinių priežasčių (netinkamo pavojingų darbų organizavimo, darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės nepakankamumo, netinkamo darbuotojų mokymo ir / ar instruktavimo iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities, netinkamo kolektyvinių apsaugos priemonių įrengimo ar / ir naudojimo, netinkamo darbo vietos įrengimo) 2018 m. įvyko 51 %, skaičiuojant nuo visų (be eismo įvykių) ištirtų, mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe.

2018 m. įvyko 5 mirtini ir 9 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe neblaiviems apdirbamosios gamybos (3 mirtini ir 3 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe), statybos (2 mirtini ir 1 sunkus nelaimingi atsitikimai darbe), didmeninės mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių remonto ir vandens tiekimo nuotekų valymo, atliekų tvarkymo (po 1 mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe), žemės ūkio, miškininkystės (2 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe) EVR įmonių darbuotojams. 2017 m. 8 sunkūs ir 5 mirtini nelaimingi atsitikimai darbe įvyko esant darbuotojams neblaiviems 2016 m. įvyko 9 mirtini ir 7 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe neblaiviems darbuotojams.

Aptariamuoju laikotarpiu sunkių ar mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe jauniems darbuotojams (iki 18 metų amžiaus) neįvyko.

Darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, sąlygoję sunkius ir mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe 2018 metais

(2018-01-11 duomenimis) Dažniausiai pasitaikantys darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimai. Analizuojant, kokie darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai lėmė sunkius ir mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe 2018 m., pastebėta, kad dažniausiai nelaimingo atsitikimo darbe pagrindine priežastimi įvardyti šių Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo straipsnių reikalavimų pažeidimai:

– 33 straipsnio („Darbuotojo pareigos“) – konstatuojama, kad darbuotojas pažeidė ir nesilaikė norminiais ar / ir lokaliniais teisės aktais jam nustatytų pareigų (taip pat, kai pažeidė vidaus tvarkos taisykles – dirbo neblaivus) ir savo nesaugiais veiksmais sąlygojo nelaimingą atsitikimą. Tai nustatyta 28 atvejais arba 22 % ištirtų sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe.

– 19, 20 straipsnių („Darbuotojų saugos ir sveikatos vidinė kontrolė įmonėje“, „Norminiai teisės aktai, reglamentuojantys saugų darbų organizavimą ir jų vykdymą įmonėse“) bei jį įgyvendinančių poįstatyminių teisės aktų pažeidimai – darbdavys, neorganizuodamas rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimo, netinkamai organizuodamas darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje ir nepakankamai kontroliuodamas, ar darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės ir / ar lokalinių aktų reikalavimų, nevykdė darbdavio pareigų. Tokie pažeidimai nustatyti 18 atvejų arba 14 % ištirtų sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe.

– 25 straipsnio („Darbdavio pareigos sudarant saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas“) bei jį įgyvendinančių poįstatyminių teisės aktų pažeidimai – darbdavys nesiėmė reikiamų priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti, netinkamai vykdė jam teisės aktais nustatytas pareigas: netinkamai organizavo darbus, nesiėmė priemonių, kad darbo priemonės atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus, neorganizavo profesinės rizikos vertinimo.. Tai nustatyta 18 atvejų arba 14 % ištirtų sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe.

– 14, 15 straipsnių („Darbo vietų įrengimas statybvietėse, naudingųjų iškasenų gavybos įmonėse, žvejybos laivuose, darbo priemonėse“) bei juos įgyvendinančių poįstatyminių teisės aktų pažeidimai – darbo vieta ir darbo vietų aplinka statybvietėje neatitiko darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Šie pažeidimai nustatyti 17 atvejų ir tai sudaro 13 % ištirtų sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe.

– 16 straipsnio („Darbo priemonės“) bei jį įgyvendinančių poįstatyminių teisės aktų pažeidimai – darbo įrenginys, su kuriuo dirbdamas darbuotojas buvo sužalotas, neatitiko darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų: buvo galimybė darbuotojui patekti į darbo priemonės pavojingas zonas, ypač tas, kuriose buvo judančios dalys. Šie pažeidimai nustatyti 9 atvejais arba 5 % ištirtų sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe, įvykusių apdirbamojoje gamyboje bei viešojo valdymo įmonėse. Dažniausiai pažeidžiami Darbo dalys neuždengiamos apsaugais arba neįrengiami apsauginiai įtaisai, neleidžiantys patekti darbuotojui į pavojingą įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 10, 8, 9 punktų reikalavimai – darbo įrenginio judančios zoną, ar sustabdantys pavojingų dalių judėjimą, darbuotojui esant pavojingoje zonoje. Tai nustatyta 7 atvejais arba 6 % ištirtų sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe. Be to, nustatyti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, dėl kurių įvyko 9 % visų ištirtų sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe

Neblaivumas darbe – ypatinga grėsmė. 

Akcentuotina, kad neblaivumas darbe sąlygoja ypatingą grėsmę nelaimingiems atsitikimams įvykti ne tik pačiam darbuotojui, bet ir kartu ar šalia dirbantiesiems. Sužalojimus ir žūtis gali lemti sulėtėjusi neblaivaus darbuotojo reakcija, dažnai neadekvatus jo elgesys, kai neįvertinama situacija bei pavojai dirbant aukštyje, su veikiančiais mechanizmais, atliekant miško kirtimo darbus ir pan.  Prielaidas darbuotojams pažeidinėti lokalinių darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus, įmonės vidaus darbo tvarką (kai darbuotojas darbo vietoje yra neblaivus) ir tuo pačiu sąlygas nelaimei darbe įvykti sudaro nepakankama saugos ir sveikatos darbe vidinė kontrolė įmonėje.  Užkirsti kelią nelaimėms darbe, kai nukentėjusieji asmenys neblaivūs, veiksmingiausiai padėtų nepakantumo atmosferą neblaiviam darbuotojui įmonėje, vykdoma nuolatinė neblaivumo ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų stebėseną.

Numatytos nuobaudos.

Pagal naująjį Administracinių nusižengimų kodeksą, įsigaliojusį nuo 2017 m. sausio 1 d., už pažeidimus darbo srityje, susijusius su neblaivumu, numatytos ir atitinkamos nuobaudos. Jei neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų darbuotojas yra darbo vietoje, juridinių asmenų patalpose ar teritorijoje darbo metu arba pasibaigus darbo laikui, taip pat jei darbuotojas vengia pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo, jis gali būti baudžiamas nuo 30 iki 90 eurų. Tokios būklės darbuotoją privalu nušalinti nuo darbo; už šios pareigos nevykdymą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims numatyta bauda nuo 140 iki 440 eurų. Jei nuo darbo nenušalinamas pavojingus darbus dirbantis apsvaigęs darbuotojas, bauda padidėja nuo 550 iki 1500 eurų. Taip pat primintina, kad nuo 2017 m. sausio 1 dienos įsigaliojo Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. 503 redakcija).

NEBLAIVUS DARBE - KOKIE PADARINIAI? ATMINTINĖ DARBUOTOJUI

Neblaivumas darbe – viena iš didžiausių grėsmių įvykti nelaimingiems atsitikimams. Sulėtėja reakcija, neblaivaus darbuotojo elgesys dažnai būna neadekvatus, neįvertinama situacija bei pavojus savo ir kitų gyvybei. Valstybinės darbo inspekcijos specialistai parengė atmintinę darbuotojui apie neblaivumo darbe padarinius – kokiomis teisinėmis priemonėmis jie turėtų būti nušalinti nuo darbo.

AR AŠ GALIU Į DARBĄ ATEITI BŪDAMAS NEBLAIVUS? Ne. 

Jūs privalote laikytis darbovietėje nustatytos tvarkos. Tačiau, jei Jūs atėjote į darbą būdamas neblaivus ar alkoholį vartojote darbo vietoje, kurioje privalote atlikti darbines pareigas, ar darbo metu (kai privalote atlikti darbines pareigas), darbdavį atstovaujantis ar jo įgaliotas asmuo privalo Jus (darbuotoją) nušalinti nuo darbo ir tą dieną (pamainą) nemokėti Jums darbo užmokesčio. Nušalinimo terminui pasibaigus, Jūs turite būti nedelsiant grąžintas į ankstesnįjį darbą, jei dėl nušalinimo neatsirado pagrindas nutraukti darbo sutarties.

KOKIOMS APLINKYBĖMS ESANT DARBDAVYS GALI TIKRINTI JŪSŲ NEBLAIVUMĄ? 

Požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus - iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, nestabili laikysena ir pan.

KOKIOMIS PRIEMONĖMIS DARBDAVYS GALI NUSTATYTI JŪSŲ NEBLAIVUMĄ DARBO VIETOJE?

Darbdavys neblaivumui nustatyti gali naudoti technines priemones (alkotesterį ir kt.), kai tai įrašyta įmonės kolektyvinėje sutartyje ar darbo tvarkos taisyklėse, ar su Jumis sudarytoje darbo sutartyje. Jeigu tokio susitarimo nėra, techninės priemonės gali būti naudojamos tik Jums sutikus.

KAIP DOKUMENTUOTAI ĮFORMINTŲ JŪSŲ NUŠALINIMĄ NUO DARBO?

Esant pagrįstam įtarimui, kad Jūs neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, darbdavį atstovaujantis ar jo įgaliotas asmuo turės nedelsiant surašyti Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų aktą (toliau – Nušalinimo aktas).

AR JŪS TURĖTUMĖTE RAŠYTI PAAIŠKINIMĄ DĖL JUMS PATEIKTŲ ĮTARIMŲ DĖL NEBLAIVUMO?

Taip.

AR JŪS GALITE ATSISAKYTI PATEIKTI PAAIŠKINIMĄ?

Tokiu atveju darbdavys turės apie tai pažymėti Nušalinimo akte.

AR DARBDAVYS PRIVALĖTŲ JUS SUPAŽINDINTI SU NUŠALINIMO AKTU?

Taip, supažindinti būtina. Jei Jus nušalintų nuo darbo dėl neblaivumo, Jums susipažinus su Nušalinimo aktu turi būti siūloma jame pasirašyti, nurodant apie savo sutikimą ar nesutikimą su šiuo nušalinimu.

AR JŪS GALĖTUMĖTE NESUTIKTI SU PATEIKTAIS ĮTARIMAIS?

Galite, tačiau tada Jūs turėtumėte įrodyti, kad esate blaivus.  Įmonės vadovas arba kitas darbdavio įgaliotas asmuo nedelsdamas turėtų surašyti Siuntimą dėl asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo (toliau – Siuntimas), ir Siuntimą įteikęs Jums, pristatyti Jus į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros.

AR NUŠALINIMO NUO DARBO ATVEJU JUS Į ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGĄ TURĖTŲ PRISTATYTI ĮMONĖS VADOVO ĮGALIOTAS ASMUO, AR JŪS PRIVALĖTUMĖTE TAI PADARYTI PATS?

Galimi abu būdai. Rekomenduojama, kad nušalintą darbuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą su įmonės transportu lydėtų darbdavio įgaliotas asmuo, tačiau, jeigu nušalintas nuo darbo darbuotojas atsisako vykti įmonės transportu, nušalintam darbuotojui siūloma atvykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pačiam per 1 valandą nuo to laiko, kai buvo surašytas Nušalinimo aktas, arba per laikotarpį, kurį nustato darbdavys, atsižvelgdamas į atstumą iki asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir kitas svarbias aplinkybes, turinčias įtakos operatyviam medicininės apžiūros atlikimui. >Rekomenduojama, kad darbuotojo atsisakymas vykti įstaigos transportu ir darbdavio sutikimas, kad darbuotojas pats nuvyktų į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, būtų patvirtinami darbuotojo ir darbdavio parašais Nušalinimo akte.

JEIGU JŪS ATSISAKYTUMĖTE IŠEITI IŠ DARBO ARBA VYKTI Į ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGĄ ATLIKTI MEDICININĖS APŽIŪROS? KAIP BŪTŲ ELGIAMASI TOKIU ATVEJU?

Tada darbdavys turės kreiptis į įmonės vidaus saugos tarnybą (jei tokia įmonėje yra), o jei tokios tarnybos nėra - į policijos pareigūnus, neatsižvelgiant į tai, ar Jūs elgiatės agresyviai, ar ne. Atkreiptinas dėmesys, kad darbdavys, neturėdamas medicinos specialistų išvados, patvirtinančios darbuotojo neblaivumą, turi teisę darbuotojo neblaivumo faktą įrodinėti kitų darbuotojų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Konstatuoti neblaivumo faktą galima tik tada, kai tokiai išvadai padaryti pakanka turimų įrodymų.

AR JŪS GALĖTUMĖTE BŪTI NUBAUSTAS PINIGINE BAUDA UŽ NEBLAIVUMĄ DARBE? 

Jei Jūs darbo vietoje, įmonės, įstaigos, organizacijos patalpose ar teritorijoje darbo metu arba darbui pasibaigus būtumėte neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, jei vengtumėte pasitikrinti girtumą ar apsvaigimą – tokiu atveju Jums grėstų 28 -86 eurų bauda Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 str. 12 p.).

PRIMENAME!

Šiurkštus darbo pažeidimas. Jei darbuotojas darbo metu darbe yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, išskyrus atvejus, kai apsvaigimą sukėlė įmonėje vykstantys gamybos procesai, laikoma šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu (Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Padarius darbuotojui šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo. (Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas)  Bus privalu atlyginti visą žalą. Darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei žala padaryta neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių ar toksinių medžiagų darbuotojo (Darbo kodekso 255 straipsnio 6 punktas).

SIŪLOME JUMS, pastebėjus kitą neblaivų darbuotoją, nedelsiant apie tai pranešti įmonės ar padalinio vadovui, o, esant reikalui, imtis priemonių užkirsti kelią galimai nelaimei.

Rekomendacijos nušalinant nuo darbo dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų 
 
Darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, valstybės tarnautojų ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme nurodytų valstybės pareigūnų (toliau – darbuotojai) iškvėptame ore, kraujyje ir kituose organizmo skysčiuose leidžiama etilo alkoholio koncentracija darbo metu – 0,2 promilės. Jeigu alkoholis vartotas pagal protokolo reikalavimus arba alkoholio vartojimas susijęs su gamybos, technologiniu ar kitais procesais, kurių metu alkoholis vartotas pagal darbdavio nustatytus reikalavimus vietiniuose (lokaliniuose) norminiuose teisės aktuose, darbuotojų biologinėse organizmo terpėse leidžiama etilo alkoholio koncentracija darbo metu – 0,4 promilės.

Jei darbuotojas pasirodė darbe neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų, darbdavys tą dieną (pamainą) jį nušalina nuo darbo, neleisdamas jam dirbti ir nemokėdamas darbo užmokesčio (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 49 straipsnio 1 dalis).

Medicinos, policijos ar kitų kompetentingų įstaigų pateiktas pranešimas apie darbo metu nustatytą darbuotojo neblaivumo ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų faktą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu, laikomas rašytiniu įrodymu, kurio pagrindu gali būti surašomas darbuotojo Nušalinimo nuo darbo aktas ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio nustatyta tvarka sprendžiamas darbo sutarties nutraukimo klausimas.

VDI siūlo darbdaviams naudoti Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų akto pavyzdinę formą.

Prieš pradedant nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo ir/ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų (toliau – psichiką veikiančios medžiagos) procedūrą: Rekomenduojama įvertinti požymius, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų:

  • iš burnos sklindantis alkoholio kvapas;
  • neadekvati elgsena (susijaudinęs, dirglus, agresyvus, vangus ir kiti požymiai);
  • nerišli kalba;
  • nekoordinuoti judesiai, nestabili laikysena;
  • kitus požymius.

Rekomenduojama nustatyti:

  • ar galimai neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų darbuotojas yra:
  • darbo vietoje, kurioje privalo atlikti darbines pareigas, juridinio asmens patalpose, teritorijoje;
  • darbo metu (kai privalo atlikti darbines pareigas arba privalo laikytis darbovietėje nustatytos tvarkos) ar pasibaigus darbo laikui;
  • ar apsvaigimo nesukėlė įmonėje vykstantys gamybos procesai arba kitas darbo aplinkos veiksnių, nepriklausančių nuo darbuotojo valios, poveikis.

Nušalinimo aktą rekomenduojama surašyti ir pasirašyti įmonės vadovui arba kitam darbdavio įgaliotam asmeniui, dalyvaujant ne mažiau kaip dviem įmonės darbuotojams.

Nušalinimo akte rekomenduojama nurodyti:

  • pagrindą (pavyzdžiui, tarnybinis pranešimas ar kita informacija), dėl kurio kilo įtarimas, kad darbuotojas yra neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų;
  • požymius, kuriems esant kilo įtarimas, kad darbuotojas yra neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.
  • Susipažinus su Nušalinimo aktu, nušalinamam darbuotojui siūloma jame pasirašyti nurodant apie savo sutikimą ar nesutikimą su nušalinimu nuo darbo dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų.

Rekomenduojama, kad nušalinamas darbuotojas įmonės vadovo arba kito darbdavio įgalioto asmens raštišku nurodymu nedelsdamas raštu paaiškintų neblaivumo ar apsvaigimo aplinkybes. Paaiškinimas pridedamas prie Nušalinimo akto.

Apie nušalinamo darbuotojo atsisakymą susipažinti su Nušalinimo aktu ar/ir pasirašyti Nušalinimo aktą, ar/ir pateikti paaiškinimą arba atsisakymą vykti atlikti medicininę apžiūrą pažymima pačiame Nušalinimo akte.

DARBUOTOJŲ NEBLAIVUMO IR APSVAIGIMO NUSTATYMAS

Darbuotojų neblaivumo ir apsvaigimo nustatymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 18 d. nutarimas Nr. 503 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“.  Vadovaujantis šiuo nutarimu, įtarus, kad darbuotojas neblaivus, metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis darbdavys turi teisę patikrinti alkoholio koncentraciją darbuotojo iškvėptame ore.

Atvejai, kai etilo alkoholio koncentracija darbuotojo iškvėptame ore yra didesnė už leidžiamą, užregistruojami tam skirtame žurnale.

Žurnale nurodomi šie duomenys:

  • metrologiškai patikrintos specialiosios techninės priemonės, kuria tikrinama alkoholio koncentracija darbuotojo iškvėptame ore, markė, modelis, numeris;
  • specialiosios techninės priemonės metrologinės patikros data ir jos galiojimo data;
  • alkoholio koncentracijos darbuotojo iškvėptame ore tikrinimo data ir tikslus laikas (valanda ir minutės);
  • asmens, kuris atliko tikrinimą, vardas, pavardė, pareigos ir parašas;
  • tikrinto darbuotojo vardas, pavardė, gimimo data, parašas, patvirtinantis, kad jis susipažino su tikrinimo rezultatais. Jeigu tikrintas darbuotojas atsisako pasirašytinai susipažinti su tikrinimo rezultatais, asmuo, kuris atliko tikrinimą, tai pažymi žurnale;
  • tikrinimo rezultatai (skaičiais ir žodžiais).

Kai darbdavys ar jo įgaliotas asmuo atlikti darbuotojo tikrinimo neturi galimybės arba to padaryti objektyviai neįmanoma, darbuotojo neblaivumas nustatomas siunčiant darbuotoją atlikti medicininės apžiūros.

Siuntime privaloma nurodyti:

  • asmens sveikatos priežiūros įstaigos, į kurią siunčiamas darbuotojas atlikti medicininės apžiūros, pavadinimą ir adresą;
  • darbdavio, išrašiusio siuntimą, ir jo įgalioto asmens, kai šis pristato darbuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, vardą, pavardę, pareigas, darbovietės pavadinimą, adresą ir kodą;
  • siunčiamojo darbuotojo vardą, pavardę ir gimimo datą;
  • siuntimo priežastį (bendros asmens būklės įvertinimo išvadą, jeigu vertinta, tikrinimo, jeigu atliktas, rezultatus);
  • darbuotojo pristatymo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą datą ir tikslų laiką (valandą ir minutes).


Siuntimas dėl asmens neblaivumo ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo surašomas ir į asmens sveikatos priežiūros įstaigą darbuotojas pristatomas ne vėliau kaip per valandą nuo darbuotojo neblaivumo arba požymių, pagal kuriuos galima įtarti, kad darbuotojas yra apsvaigęs nustatymo momento. Darbuotoją medicininei apžiūrai atlikti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pristato darbdavys pats ar jo įgaliotas asmuo. Siuntimas pateikiamas medicinos specialistui, atliksiančiam pristatyto kito asmens medicininę apžiūrą.

Darbdaviai, siuntę darbuotoją atlikti medicininės apžiūros, atlygina medicininės apžiūros išlaidas asmens sveikatos priežiūros įstaigai jų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos sutarta tvarka per 10 darbo dienų nuo darbuotojo medicininės apžiūros atlikimo akto gavimo. Jeigu asmens sveikatos priežiūros įstaigos medicininės apžiūros akto išvada patvirtina, kad nušalintas nuo darbo darbuotojas buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, darbdavio patirtos medicininės apžiūros išlaidos gali būti atlygintos Lietuvos Respublikos darbo kodekso X skyriuje nustatyta tvarka.

KOKIE TEISĖS AKTAI REGLAMENTUOJA NEBLAIVAUS DARBUOTOJO NUŠALINIMO NUO DARBO SAMPRATĄ?

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 49 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintos Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės (Žin., 2006, Nr. 56-2000). Valstybinės darbo inspekcijos 2008 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. V-132 patvirtintos Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar   apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų metodinės rekomendacijos (Žin., 2008, Nr. 55-2113).

VDI ir Trakų rajono savivaldybės Darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas Gintautas Paltanavičius

Įmonių, įstaigų ir gyventojų dėmesiui.

Trakų rajono savivaldybės darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas Gintautas Paltanavičius konsultuoja ir teikia visą informaciją apie darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus ir jų vykdymą.

Konsultuojama ir informuojama kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 8 val. iki 12 val., adresu: Vytauto g. 33 (322 kabinetas), telefonu Nr. 70475, epaštu: gintautas.paltanavicius@trakai.lt

Atgal