Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
26272829300102
03040506070809
10111213141516
17181920212223
24252627282930
31010203040506
Gruodis
    2018     
Piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams

Valstybės remiamų pajamų dydis (VRP) – 122 EUR
Bazinės socialinės išmokos dydis (BSI) – 38 EUR

1. Socialinė pašalpa.
2. Būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos (toliau – kompensacijos).
3. Kompensacija už būsto šildymą kitu kuru (malkomis, anglimi, dujomis ir elektra) (toliau – kompensacijos).

KAS YRA LAIKOMA BENDRAI GYVENANČIAIS ASMENIMIS?

Bendrai gyvenantys asmenys – sutuoktiniai ir jų vaikai (įvaikiai) iki 18 metų; susituokęs asmuo, su kuriuo teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium yra likę gyventi jų nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), arba vienas iš tėvų ir jo vaikai (įvaikiai) iki 18 metų; neįregistravę santuokos ir bendrą ūkį tvarkantys pilnamečiai ar veiksniais pripažinti nepilnamečiai vyras ir moteris ir jų vaikai (įvaikiai) iki 18 metų.
Į bendrai gyvenančių asmenų sudėtį taip pat įskaitomi nedirbantys (taip pat savarankiškai nedirbantys) arba dirbantys (taip pat savarankiškai dirbantys), jeigu per mėnesį jų gaunamos pajamos yra mažesnės kaip 1 valstybės remiamų pajamų dydis, nesusituokę ir savo vaikų (įvaikių) neauginantys pilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 24 metų, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje (studentai), įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį, taip pat pilnamečiai vaikai (įvaikiai) nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos.
Vaikai, kuriems įstatymų nustatyta tvarka yra nustatyta globa ar rūpyba, į bendrai gyvenančių asmenų, kurie paskirti globėjais ar rūpintojais, sudėtį neįskaitomi.

KAS LAIKOMAS VIENU GYVENANČIU ASMENIU?

Vienas gyvenantis asmuo – vienas gyvenantis vyresnis kaip 18 metų asmuo arba veiksniu pripažintas nepilnametis, kuris yra nesusituokęs (įskaitant santuoką nutraukusius asmenis), taip pat susituokęs, tačiau teismo sprendimu gyvenantis skyrium, neturintis vaikų (įvaikių) arba jų turintis, tačiau teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium ar dėl santuokos nutraukimo vaikai (įvaikiai) yra likę gyventi su kitu sutuoktiniu.

TEISĘ GAUTI SOCIALINĘ PAŠALPĄ IR KOMPENSACIJAS TURI BENDRAI GYVENANTYS ASMENYS ARBA VIENAS GYVENANTIS ASMUO, KAI:

1. Bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto vertė neviršija turto vertės normatyvo, kuris nustatomas atsižvelgiant į būsto, žemės sklypo normatyvus ir kainas bei kilnojamojo turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių ir pajų normatyvą.
2. Kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš nurodytų sąlygų:
a) vyresni kaip 18 metų asmenys dirba ir per laikotarpį, už kurį pajamos apskaičiuojamos, dirbo ne mažiau kaip du trečdalius maksimalios darbo laiko trukmės arba ne mažiau kaip du trečdalius laiko skaičiuojant nuo darbo sutartyje nustatyto ne viso darbo laiko, kurio trukmė negali būti trumpesnė kaip du trečdaliai maksimalios darbo laiko trukmės, o jiems darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimaliąją mėnesinę algą arba minimalųjį valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui;
b) savarankiškai dirbantys asmenys, kurie per laikotarpį, už kurį pajamos apskaičiuojamos, iš vykdomos veiklos gauna ne mažesnes kaip minimalioji mėnesinė alga vidutines pajamas per mėnesį;
c) nedirba, nes:
d) mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje (studentai), įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį, kol jiems sukaks 24 metai ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, bet ne ilgiau, negu jiems sukaks 24 metai;
e) yra sukakę senatvės pensijos amžių arba gaunantys bet kokios rūšies pensiją, pensijų išmokas ir (ar) šalpos išmokas, išskyrus pensijas, paskirtas asmenims, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis (pensijas, paskirtas asmenims, iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintiems III grupės invalidais), našlių ar našlaičių pensijas ir už tarnybą paskirtas pareigūnų ir karių valstybines pensijas, arba asmenys, kurie kreipėsi dėl bet kokios rūšies pensijos, pensijų išmokų ir (ar) šalpos išmokų, išskyrus pensijas, asmenims, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis (pensijas, paskirtas asmenims, iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintiems III grupės invalidais), našlių ar našlaičių pensijas ir už tarnybą skiriamas pareigūnų ir karių valstybines pensijas, skyrimo, bet jos dar nėra paskirtos ar paskirtos, bet neišmokėtos;
f) yra įsiregistravę Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje;
g) vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo slaugo ar prižiūri asmenį (asmenis), savo ar kito bendrai gyvenančio asmens vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) arba vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta globa ar rūpyba šeimoje, jeigu jiems yra mokamos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos arba jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka paskirtas fizinio asmens (fizinių asmenų), pripažinto (pripažintų) neveiksniu (neveiksniais) tam tikroje srityje, arba vaiko (vaikų), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta globa šeimoje, globėju, ar asmens (asmenų) arba vaiko (vaikų), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta rūpyba šeimoje, rūpintoju;
h) asmuo ne trumpiau kaip vieną mėnesį gydosi stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje sveikatos priežiūros paslaugas, išskyrus atvejus, kai asmeniui paskirtos Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatytos priverčiamosios medicinos priemonės ar asmeniui paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą, arba jam ne trumpiau kaip vieną mėnesį išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas ar medicininė pažyma;
i) yra nėščia moteris, kuriai yra likę ne daugiau kaip 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos;
j) vienas iš tėvų ar globėjų augina: vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) iki 3 metų; pagal gydytojų rekomendaciją nelankantį švietimo įstaigos vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) iki 8 metų; nelankantį švietimo įstaigos vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) dėl to, kad švietimo įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nėra vietų, arba dėl to, kad bendrai gyvenantys asmenys gyvena kaimo vietovėje didesniu kaip trijų kilometrų atstumu nuo švietimo įstaigos, vykdančios ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, ir savivaldybėje neteikiamos vaiko vežimo paslaugos, bet ne vėliau iki teisės aktų nustatyta tvarka privaloma leisti vaiką (vaikus) mokytis pagal pradinio ugdymo programą;
k) turimas vienintelis iš tėvų arba vienas iš tėvų, kai kitas dėl ligos, neįgalumo, bausmės atlikimo ir kitų svarbių priežasčių negali prižiūrėti vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių), augina vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) iki 8 metų ir dirba bendrai gyvenantiems asmenims nuosavybės teise priklausančius arba kitais Civilinio kodekso nustatytais pagrindais naudojamus ir (ar) valdomus ne mažiau kaip 2 hektarus žemės ūkio naudmenų;
l) vaikai (įvaikiai) nuo 16 iki 18 metų: mokosi; dirba; yra įsiregistravę Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje; įstatymų nustatyta tvarka yra nustatytas neįgalumas; nėštumo metu; augina savo vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius).

3. Bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jei kreipimosi metu pajamos vienam asmeniui yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų dydį (122 Eur).
4. Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, turintiems teisę į kompensaciją, kompensacijos skiriamos, jeigu laikotarpiu, už kurį kompensacijos apskaičiuojamos:
a) būsto šildymo išlaidos, kai būsto naudingasis plotas bei atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudos būstui šildyti ne didesni už nustatytus normatyvus, viršija 10 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir VRP bendrai gyvenantiems asmenims
/ asmeniui dydžio;
b) geriamojo vandens, kurio kiekis ne didesnis už nustatytą normatyvą, išlaidos viršija 2 procentus bendrai gyvenančių asmenų / asmens pajamų;
c) karšto vandens, kurio kiekis bei atskirų energijos ar kuro rūšių sąnaudos karštam vandeniui ne didesni už nustatytus normatyvus, išlaidos viršija 5 procentus bendrai gyvenančių asmenų / asmens pajamų.
d) įsiskolinusieji už būsto šildymą ir (ar) karštą vandenį, ir (ar) geriamąjį vandenį su energijos, kuro, vandens tiekėjais yra sudarę sutartį dėl dalies skolos apmokėjimo, kas mėnesį grąžinant ne daugiau kaip 20 procentų bendrai gyvenančių asmenų /asmens pajamų, arba teismas yra priteisęs apmokėti skolą.
5. Siekiantys gauti kompensacijas būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi būti su nuomotoju raštu sudarę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir ją įregistravę viešame registre.
Asmuo, turintis teisę į kompensacijas deklaruotos gyvenamosios vietos ir nuomojamame būste, ar bendrai gyvenantys asmenys, deklaruojantys gyvenamąją vietą skirtinguose būstuose, privalo pasirinkti vieną iš būstų, už kurį būtų teikiamos kompensacijos.
Daugiabučio namo savininkai, kurie kreipiasi dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijų, turi dalyvauti svarstant ir priimant sprendimą susirinkime dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo pagal Vyriausybės patvirtintą daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ar ją atitinkančią savivaldybės patvirtintą programą, ir, jeigu toks sprendimas svarstomas ir priimamas, dalyvauti įgyvendinant šį projektą.

6. Kai kurioms bendrai gyvenantiems asmenims taikomi papildomi reikalavimai:
Auginantys vaikus (įvaikius) iki 18 metų nesusituokę asmenys (įskaitant santuoką nutraukusius asmenis) ar teismo sprendimu gyvenantys skyrium sutuoktiniai arba bendrai gyvenantys asmenys, auginantys vaikus (įvaikius) iš ankstesnio bendro gyvenimo, teisę į piniginę socialinę paramą turi:
a) kai yra sudaryta teismo patvirtinta sutartis dėl vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių), kuriam (kuriems) yra pripažinta tėvystė, materialinio išlaikymo arba teismas priteisia šiam vaikui (įvaikiui) ar šiems vaikams (įvaikiams) išlaikymą, išskyrus atvejį, kai asmenys augina vaiką, kuris gimė po nusikalstamos veikos (kaip jos pasekmė), ir pateikia tai patvirtinantį ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo išduotą dokumentą;
b) tėvystės nustatymo, vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių) išlaikymo priteisimo bylos nagrinėjimo teisme, bylos dėl tėvystės nustatymo sustabdymo teismui paskyrus ekspertizę dėl giminystės ryšio įrodymo ir (ar) prašymo dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo nagrinėjimo laikotarpiu.
Jeigu minėti asmenys auginantys vaikus (įvaikius) iki 18 metų, nėra sudarę teismo patvirtintos sutarties dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo nesikreipė į teismą arba kreipėsi, bet tėvystė nebuvo nustatyta ir (ar) išlaikymas nebuvo priteistas, arba pareiškimas paliktas nenagrinėtas, kompensacijos neskiriamos, o socialinę pašalpą turi teisę gauti tik vaikas (įvaikis) ar vaikai (įvaikiai), išskyrus atvejį, kai asmenys augina vaiką, kuris gimė po nusikalstamos veikos (kaip jos pasekmė), ir pateikia tai patvirtinantį ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo išduotą dokumentą. Asmenys, auginantys vaiką, kuris gimė po nusikalstamos veikos (kaip jos pasekmė), ir pateikę tai patvirtinantį ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo išduotą dokumentą, turi teisę gauti socialinę pašalpą ir kompensacijas.

7. Piniginė socialinė parama vienam iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienam gyvenančiam asmeniui neteikiama, jeigu jis:
a) gauna ilgalaikės socialinės globos paslaugas socialinės globos įstaigoje;
b) yra mokinys ar studentas iki 24 metų, kuris mokosi ir gyvena užsienio valstybėje;
c) atlieka su laisvės atėmimu susijusią bausmę ar administracinį areštą, yra suimtas, jam paskirtos Baudžiamajame kodekse nustatytos priverčiamosios medicinos priemonės ar paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą, jam paskelbta paieška ar jis teismo pripažintas nežinia kur esančiu;
d) atlieka privalomąją pradinę karo tarnybą;
e) jeigu jo duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčių gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurios teritorijoje gyvena, nėra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą (neskiriamos tik kompensacijos);
f) yra užsienietis, neturintis Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Bendrijoje, arba Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ar jo šeimos narys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nėra išduoti dokumentai, patvirtinantys jų teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, arba gyvenantys Lietuvos Respublikoje mažiau kaip 3 mėnesius, ar užsienietis, kuriam nėra suteikta papildoma apsauga arba laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje, ir jeigu šie asmenys atitinka bent vieną iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų.

8. Socialinė pašalpa ir kompensacijos bendrai gyvenantiems asmenims ar vienam gyvenančiam asmeniui gali būti skiriami išimties atveju savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta tvarka, jeigu:
a) bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto vertė viršija ne daugiau 3000 eurų turto vertės normatyvo. Socialinė pašalpa skiriama ne ilgiau kaip 3 mėnesius per kalendorinius metus, o kompensacijos skiriamos ne ilgiau kaip 6 mėnesius per dvejus kalendorinius metus (išskyrus atvejus, kaip būsto šildymui naudojamas kietas kuras, o kompensacijos gavėjai nuosavybės teise turi daugiau nei 2 hektarus miško ūkio paskirties žemės);
b) bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto vertė viršija ne daugiau kaip 40 proc. turto vertės normatyvo ir bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo nuosavybės teise turi tik vieną gyvenamąjį būstą su ūkiniais pastatais ir vieną bet kurios paskirties žemės sklypą bei transporto priemones. Socialinė pašalpa skiriama ne ilgiau kaip 3 mėnesius per kalendorinius metus, o kompensacijos skiriamos ne ilgiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus;
c) bendrai gyvenantys asmenys, patyrusieji socialinę riziką, nedirba ir piktybiškai nesiregistruoja darbo biržoje. Socialinė pašalpa skiriama tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, ne ilgiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus nepiniginėmis formomis. Kompensacijos skiriamos ne ilgiau kaip 3 mėnesius per kalendorinius metus;
Taip pat išimties atveju savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta tvarka gali būti skiriami:
d) socialinė pašalpa - bendrai gyvenantiems asmenims, santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu esant ginčui, atskirai ne ilgiau kaip 6 mėnesius;
e) socialinė pašalpa - jeigu bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinės pajamos per mėnesį ne daugiau kaip 50 procentų viršija valstybės remiamų pajamų dydį ir bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo atitinka nustatytus reikalavimus: vienam gyvenančiam asmeniui ir dviem bendrai gyvenantiems asmenims – 25 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio; trims ir keturiems bendrai gyvenantiems asmenims – 50 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio; penkiems ir daugiau – 70 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio;
f) 3 mėnesius per kalendorinius metus nemažinamas socialinės pašalpos dydžio, jeigu Lietuvos teritorinė darbo birža ar kitos valstybinės įdarbinimo tarnybos socialinės pašalpos teikimo laikotarpiu nepasiūlė darbo arba nepasiūlė dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse;
g) 6 mėnesius per kalendorinius metus socialinę pašalpą skiriama kaip vienam gyvenančiam asmeniui pilnamečiui vaikui (įvaikiui) iki 24 metų, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant laikotarpį nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos) ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje (įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį), kai mirė vienas iš jo tėvų (įtėvių);
h) 6 mėnesius per dvejus kalendorinius metus skiriamos kompensacijas bendrai gyvenantiems asmenims, kurie nėra sudarę teismo patvirtintos sutarties dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo nesikreipė į teismą arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo kreipėsi į teismą, bet tėvystė nebuvo nustatyta ir (ar) išlaikymas nebuvo priteistas arba pareiškimas paliktas nenagrinėtas;
i) būsto šildymo išlaidų kompensacija skiriama vienam gyvenančiam asmeniui arba bendrai gyvenantiems asmenims, jeigu jie deklaruoja gyvenamąją vietą jų nuosavybės teise turimame būste arba nuomojasi būstą, kuris Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas kaip gyvenamosios patalpos (pvz. sodo pastatas – paskirtis: kita (sodų) ir pan.) arba atskira gyvenamoji patalpa, kai bendraturčių nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos;
j) būsto šildymo išlaidų kompensacija skiriama, jeigu daugiabučio namo buto savininkas neatitinka Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – Įstatymas) 7 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų;
k) būsto šildymo išlaidų kompensacija (kai būstas šildomas kietu kuru) skiriama, kai viename būste gyvena daugiau kaip viena bendrai gyvenanti asmenų grupė ar vieni gyvenantys asmenys ir šie asmenys (asmenų grupės) šildo būstą ir ruošia karštą vandenį naudodamiesi atskiromis krosnimis, tačiau neturi atskirų atsiskaitymo knygelių, skiriama kiekvienai bendrai gyvenančiai asmenų grupei ar vieniems gyvenantiems asmenims atskirai;
l) piniginė socialinė parama skiriama kitais nenustatytais atvejais, atsižvelgiant į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens socialinę padėtį, savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Skyriaus teikimu, atsižvelgiant į seniūnijos Socialinės paramos komisijos išvadas ir (ar) rekomendacijas.

9. Darbingi nedirbantys (taip pat savarankiškai nedirbantys) ar dirbantys (taip pat savarankiškai dirbantys), atsižvelgiant į darbo laiko ar veiklos trukmę, nesimokantys darbingo amžiaus asmenis, gaunančius piniginę socialinę paramą ir nedalyvaujančius aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pasitelkiami visuomenei naudingai veiklai atlikti.

PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS DYDŽIAI

1. Socialinės pašalpos dydis vienam gyvenančiam asmeniui, turinčiam teisę ją gauti, sudaro 100 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį.
2. Socialinės pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims, turintiems teisę ją gauti, taip pat ir tais atvejais, kai socialinė pašalpa skiriama tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, sudaro:
a) pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui – 100 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį;
b) antram bendrai gyvenančiam asmeniui – 80 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį;
c) trečiam ir paskesniems bendrai gyvenantiems asmenims – 70 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį.

3. Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui kompensuojama:
a) šildymo sezono metu – būsto šildymo išlaidų, kai naudingasis būsto plotas ir atskirų energijos ar kuro rūšių sąnaudos būstui šildyti ne didesni už nustatytus normatyvus, dalis, viršijanti 10 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui dydžio;
b) geriamojo vandens, kurio kiekis ne didesnis už nustatytą normatyvą, išlaidų dalis, viršijanti 2 procentus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų;
c) karšto vandens, kurio kiekis ir atskirų energijos ar kuro rūšių sąnaudos karštam vandeniui ne didesni už nustatytus normatyvus, išlaidų dalis, viršijanti 5 procentus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų.

4. Normatyvai taikomi kompensacijoms apskaičiuoti:
a) naudingojo būsto ploto normatyvas būste gyvenamąją vietą deklaravusiems arba būstą nuomojantiems asmenims: 50 kvadratinių metrų vienam gyvenančiam asmeniui; 38 kvadratiniai metrai pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui; 12 kvadratinių metrų antram bendrai gyvenančiam asmeniui; 10 kvadratinių metrų trečiam ir paskesniems bendrai gyvenantiems asmenims;
b) karšto vandens normatyvas būste gyvenamąją vietą deklaravusiems arba būstą nuomojantiems asmenims: 1,5 kubinio metro pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį; 1 kubinis metras antram bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį; 0,5 kubinio metro trečiam ir paskesniems bendrai gyvenantiems asmenims per mėnesį;
c) geriamojo vandens normatyvas būste gyvenamąją vietą deklaravusiems arba būstą nuomojantiems asmenims: kai karštam vandeniui paruošti naudojama centralizuotai tiekiama šiluma, 2 kubiniai metrai pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį, 1,5 kubinio metro antram bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį, 1 kubinis metras trečiam ir paskesniems bendrai gyvenantiems asmenims per mėnesį; kai karštam vandeniui paruošti naudojamos kitos energijos ar kuro rūšys, 3,5 kubinio metro pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį, 2,5 kubinio metro antram bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį, 1,5 kubinio metro trečiam ir paskesniems bendrai gyvenantiems asmenims per mėnesį.

Esant Įstatyme nustatytiems pagrindams socialinė pašalpa gali būti skiriama papildomai arba ji mažinama.

Jeigu vienas gyvenantis asmuo arba vienas iš bendrai gyvenančių asmenų laikotarpiu, už kurį skiriama ir (ar) mokama piniginė socialinė parama, nutraukė registraciją Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje, išskyrus įsidarbinimo atvejį, arba registracija Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje jam buvo nutraukta, piniginė socialinė parama bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui neskiriama arba paskirtosios mokėjimas nutraukiamas nuo kito mėnesio po šių aplinkybių atsiradimo. Šiems asmenims, kai jie yra šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyti asmenys, piniginė socialinė parama skiriama, jeigu jie ne trumpiau kaip 3 mėnesius registruoti Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje.

Dokumentai, reikalingi socialinei pašalpai ir kompensacijoms gauti:
1. Prašymas-paraiška, kurioje reikia nurodyti duomenis apie bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens, veiklos pobūdį, turimą turtą, gaunamas pajamas bei kitą socialinei pašalpai ar kompensacijoms gauti būtiną informaciją (prašymo formą ir priedus galima atsisiųsti čia (SP-1); čia (SP-2); čia (SP-4); čia (SP-4 priedas); čia (SP-4 2_priedas); čia (SP-4 3_priedas); čia (SP-4 4_priedas); čia (SP-4 5_priedas); čia SP-4 6_priedas); čia (SP-4 (A)).
2. Asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai (originalai).
3. Vaiko (vaikų) gimimo faktą patvirtinantys dokumentai.
4. Pažymos apie bendrai gyvenančių asmenų (vieno gyvenančio asmens) priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį (originalai).
5. Santuokos liudijimas, mirties liudijimas, ištuokos liudijimas.
6. Teismo nutartis dėl išlaikymo vaikams priteisimo arba teismo patvirtintą sutartis dėl vaiko/-ų išlaikymo.
7. Teismo nutartis dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.
8. Įmonės, įstaigos, organizacijos, antstolio ar vaikų išlaikymo fondo išduota pažyma apie lėšas vaikui/-ams išlaikyti (originalas).
9. Kompetentingos institucijos dokumentas apie formaliojo švietimo įstaigos dieninio skyriaus baigimą.
10. Pažymos iš mokymo įstaigų, kai yra vyresnių nei 16 metų besimokančių vaikų.
11. Sveikatos priežiūros įstaigos pažyma apie nėštumą.
12. Kompetentingos institucijos išduotos slaugos ar priežiūros (pagalbos) tikslinės kompensacijos pažyma.
13. Žemės nuosavybės liudijimas arba pažyma apie turimą (nuomojamą) žemę.
14. Socialinės globos įstaigos pažyma apie teikiamas ilgalaikės socialinės globos paslaugas.
15. Ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo išduotas dokumentas, kad vaikas gimė po nusikalstamos veikos (kaip jos pasekmė);
16. Atsiskaitomosios sąskaitos banke numeris.
17. Būsto savininko ar jo įgalioto asmens pažymos-pranešimo / pažymos iš deklaravimo įstaigos apie jam priklausančiame būste gyvenamąją vietą deklaravusius asmenis.
18. Atskirais atvejais banko sąskaitos išrašas (išklotinė).
19. Kiti reikalingi dokumentai pateikiami atsižvelgiant į aplinkybes.

Prašyme-paraiškoje surašytų duomenų teisingumą savo parašu patvirtina pareiškėjas.

VALSTYBĖS PARAMA APMOKANT KREDITĄ IR PALŪKANAS

1. Bendrai gyvenantys asmenys ar vienas gyvenantis asmuo turi teisę į kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimą šildymo ir nešildymo sezono metu, jeigu daugiabučio namo butų savininkai įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą ir jei jie turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją.
2. Teisė į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, apmokant kreditą ir palūkanas, nustatoma taikant būsto naudingąjį plotą, bet ne didesnį už Įstatyme nustatytą būsto naudingojo ploto normatyvą. Nustatant teisę į kredito ir palūkanų apmokėjimą šildymo ir nešildymo sezono metu, vadovaujamasi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos skelbiamais vidutiniais energijos ar kuro sąnaudų normatyvais, esant standartinėms (nekoreguotoms) sąlygoms, ir energijos ar kuro kainomis, galiojančiomis tą mėnesį, kurį šeima ar vienas gyvenantis asmuo kreipiasi į savivaldybės administraciją dėl kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimo.
3. Kreditas ir palūkanos apmokamos per kredito sutartyje nustatytą kredito grąžinimo laikotarpį juos pervedant bendrojo naudojimo objektų valdytojui teisės aktų nustatyta tvarka.

VIENKARTINĖ SOCIALINĖ PARAMA

Vienkartinės pašalpos skyrimo atvejai:
1. stichinės nelaimės (gaisro, potvynio, audros, liūties, pūgos ir pan.), nukentėjus nuosavybės teise priklausančiam gyvenamajam būstui (butui, namui, kolektyvinio sodo namui ar sodybai, jeigu šios patalpos deklaruotos kaip bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens gyvenamoji vieta ir jie neturi kito jiems nuosavybės teise priklausančio būsto, būsto dalies) ar ūkiniam pastatui (tvartui, kluonui, malkinei, vasaros virtuvei, kiemo rūsiui ar kitam pastatui);
Stichinės nelaimės atveju vienkartinė pašalpa skiriama, jeigu dėl jos kreiptasi ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo stichinės nelaimės atsitikimo.
2. Asmenims, grįžusiems iš pataisos namų, kardomojo kalinimo (suėmimo) įstaigų.
3. Ligos (prioritetas teikiamas onkologijos ligomis sergantiems, sunkios operacijos ar traumos atveju);
4. Kitais ekstremalios (socialinės) situacijos atvejais, įtakojančiais vienkartinės socialinės paramos būtinumą.

Vienkartinės pašalpos dydis:
1. Stichinės nelaimės atveju, atsižvelgiant į objekto paskirtį ir patirtus materialinius nuostolius:
a) nukentėjus gyvenamajam būstui (butui, namui, kolektyvinio sodo namui ar sodybai, jeigu šios patalpos deklaruotos kaip bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens gyvenamoji vieta ir jie neturi kito jiems nuosavybės teisė priklausančio būsto, būsto dalies) – 5-15 VRP dydžio (610 - 1830 EUR);
b) nukentėjus ūkiniam pastatui (tvartui, kluonui, malkinei, vasaros virtuvei, kiemo rūsiui ar kitam pastatui) – 2-4 VRP dydžio (244 - 488 EUR).
2. Asmeniui, grįžusiam iš pataisos namų, kardomojo kalinimo (suėmimo) įstaigos:
a) pirmą kartą atlikus bausmę pataisos namuose ar grįžus iš kardomojo kalinimo (suėmimo) įstaigos – 1 VRP dydžio (122 EUR);
b) antrą ar paskesniais kartais atlikus bausmę pataisos namuose ar grįžus iš kardomojo kalinimo (suėmimo) įstaigos – 0,5 VRP dydžio (61 EUR).
3. Ligos (pablogėjus sveikatos būklei, operacijos ar traumos) atveju – 0,5 - 1,5 VRP dydžio (61 – 183 EUR).
4. Kitais socialinės situacijos atvejais:
a) skurdo, benamystės, asmens tapatybės dokumentų vagystės ir jų sutvarkymo –0,5 - 1 VRP dydžio (61 - 122 EUR);
b) 100 ir daugiau metų sukakties proga – iki 1,5 VRP dydžio (183 EUR);
c) įsiskolinimui už būsto šildymą ir (ar) karštą vandenį, ir (ar) geriamąjį vandenį ir (ar) elektros energiją padengti, pervedant lėšas šilumą būsto šildymui, geriamąjį ir karštą vandenį bei elektros energiją tiekiančių įmonių atsiskaitomąsias sąskaitas bankuose - iki 1 VRP dydžio (122 EUR);
d) kitais atvejais – iki 1 VRP dydžio (122 EUR).

Vienkartinės pašalpos teikimo būdai:
1. Vienkartinė pašalpa teikiama pinigais;
2. Vienkartinė pašalpa teikiama nepinigine forma, kai žinoma, kad asmuo arba šeima negali efektyviai naudoti pinigus.

Dokumentai, reikalingi vienkartinei pašalpai gauti:
1. Prašymas pašalpai gauti. (prašymo formą ir priedus galima atsisiųsti čia (SP-1)čia (SP-2)čia vienkartinei pašalpai).
2. Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Respublikos piliečio pasas, asmens tapatybės kortelė, leidimas nuolat gyventi Lietuvoje).
3. Pensininko, invalido ar neįgaliojo pažymėjimo kopija.
4. Vaikų gimimo liudijimai, santuokos liudijimo, mirties liudijimo, ištuokos liudijimo kopijos.
5. Asmens (šeimos narių) pažymos apie gaunamas pajamas.
6. Pažymos apie specialiojo nuolatinės slaugos ar priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymą kopija.
7. Sprendimo dėl didelių specialiųjų poreikių lygio nustatymo kopija.
8. Pažyma iš priešgaisrinės apsaugos tarnybos.
9. Pažyma iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos – išrašas iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a) apie sveikatos būklę ar atliktą operaciją, receptai, čekiai, sąskaitos, kompensuojamų vaistų paso kopija ir pan.;
10. Pažyma iš policijos (apie vagystės atvejį).
11. Pažymos iš įkalinimo įstaigos apie bausmės atlikimą kopija.
12. Dokumentai (pažymos, sąskaitos ir pan.) patvirtinantis turimą įsiskolinimą už būsto šildymą ir (ar) karštą vandenį, ir (ar) geriamąjį vandenį bei elektros energiją;
13. Buities tyrimo aktas, kurį surašo socialinis darbuotojas seniūnijoje.
14. Kiti dokumentai pagal Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyriaus pareikalavimą.

KUR KREIPTIS DĖL SOCIALINĖS PAŠALPOS,  KOMPENSACIJŲ  IR VIENKARTINĖS PAŠALPOS? 

Dėl socialinės pašalpos, kompensacijų ir vienkartinės pašalpos reikia kreiptis į deklaruotos gyvenamosios vietos seniūnijos specialistą socialiniam darbui arba į Trakų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių (Birutės g. 28, Trakai). Informacija teikiama - tel. (8 528) 55 635, (8 528) 55 709, el.p. soc.parama@trakai.lt ).

Daugiau informacijos apie piniginę socialinę paramą galima rasti:
1. Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme Nr. IX-1675.
2. Trakų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. vasario 12 d. sprendime Nr. S1-25 „Dėl piniginės socialinės paramos nepasiturintiems Trakų rajono gyventojams teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
3. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. birželio 2 d. įsakyme Nr. A1-369/1K-174 „Dėl Nepasiturinčių gyventojų, kurie kreipėsi dėl piniginės socialinės paramos, turto vertės nustatymo metodikos patvirtinimo“.
4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. vasario 24 d. įsakyme Nr. D1-174/A1-116 „Dėl kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimo už asmenis, turinčius teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, tvarkos aprašo patvirtinimo“.
5. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakyme Nr. A1-183 „Dėl kai kurių socialinei paramai gauti reikalingų formų patvirtinimo“.
6. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gegužės 24 d. įsakyme Nr. A1-255 „Dėl telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašo patvirtinimo“.

SOCIALINĖ PARAMA MOKINIAMS 

1. Socialinė parama skiriama vaikams, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, ikimokyklinio ugdymo mokyklose ar pas kitą švietimo teikėją (išskyrus laisvąjį mokytoją) (toliau vadinama – mokykla) pagal bendrojo ugdymo programas, įregistruotas Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre (išskyrus suaugusiųjų ugdymo programas), ar priešmokyklinio ugdymo programą.

2. Socialinės paramos mokiniams rūšys:
a) Mokinių nemokamas maitinimas (pietūs, maitinimas mokyklose organizuojamose dieninėse vasaros poilsio stovyklose, ypatingais atvejais – pusryčiai ar pavakariai).
b) Parama mokinio reikmenims įsigyti.

MOKINIŲ NEMOKAMAS MAITINIMAS

1. Mokiniai turi teisę į nemokamą maitinimą, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės kaip 1,5 valstybės remiamų pajamų (toliau - VRP) dydžio (183 EUR).
2. Ypatingais savivaldybės tarybos nustatytais atvejais (ligos, nelaimingo atsitikimo, netekus maitintojo, mokiniui iš tris ir daugiau vaikų auginančios ar neįgaliųjų tėvų šeimos, tėvų bedarbystės ir kt.), atsižvelgiant į šeimos gyvenimo sąlygas, mokiniai turi teisę į pusryčius ar pavakarius. Tam tikslui gali būti panaudojama iki 2 procentų socialinei paramai mokiniams skirtų valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams lėšų.
3. Kitais Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatyme nenumatytais atvejais (ligos, nelaimingo atsitikimo, netekus maitintojo, mokiniui iš tris ir daugiau vaikų auginančios ar neįgaliųjų tėvų šeimos, tėvų bedarbystės ir kt.), atsižvelgiant į šeimos gyvenimo sąlygas, mokiniai turi teisę:
- į nemokamus pietus, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės kaip 2 VRP dydžiai (244 EUR).
Šiais nenumatytais atvejais mokiniai įgyja teisę į nemokamą maitinimą, tik pateikus pateisinančius dokumentus apie socialinę situaciją šeimoje ir patikrinus šeimos gyvenimo sąlygas bei surašius buities tyrimo aktą.
Nemokamam maitinimui skirtiems produktams įsigyti skiriamų lėšų dydis vienai dienai vienam mokiniui nustatomas, vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta Mokinių nemokamo maitinimo mokyklose tvarka:
a) nuo 2,8 iki 4,0 procentų bazinės socialinės išmokos dydžio (1,06 – 1,52 EUR ) suma pietums;
b) nuo 6,6 iki 7,7 procentų bazinės socialinės išmokos dydžio (2,51 – 2,93 EUR ) suma maitinimui mokyklose organizuojamose dieninėse vasaros poilsio stovyklose;
c) nuo 1,3 iki 2,2 procentų bazinės socialinės išmokos dydžio (0,49 – 0,84 EUR) suma pusryčiams ar pavakariams.

Nemokamas maitinimas neskiriamas:
a) Mokiniams, kurie mokosi pagal suaugusiųjų ugdymo programas.
b) Mokiniams, kurie mokosi ir pagal bendrojo lavinimo, ir pagal profesinio mokymo programą (profesinėse mokyklose).
c) Mokiniams, kurie išlaikomi (nemokamai gauna nakvynę, maistą ir mokinio reikmenis) valstybės ar savivaldybės finansuojamose įstaigose.
d) Mokiniams, kuriems įstatymų nustatyta tvarka yra nustatyta globa (rūpyba) ir skirta globos (rūpybos) išmoka.
e) Mokiniams, jei tėvai, globėjai (rūpintojai) yra atleisti nuo mokėjimo už vaikų maitinimą mokyklų bendrabučiuose.

PARAMA MOKINIO REIKMENIMS ĮSIGYTI

1. Mokinio reikmėms įsigyti skiriama 150 procentų bazinės socialinės išmokos dydžio (57 EUR) suma vienam mokiniui per kalendorinius metus.
2. Mokiniai turi teisę į paramą mokinio reikmenims įsigyti:
3. Jeigu turi teisę į nemokamus pietus ir vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės kaip 1,5 valstybės remiamų pajamų (183 EUR) dydžio.
Atvejai, kai mokykla kreipiasi dėl paramos mokinio reikmenims įsigyti:
a) Mokinio tėvai išvykę į užsienį, o jam nenustatyta globa (rūpyba) ir juo rūpinasi kiti artimieji ar giminaičiai.
b) Mokinys auga socialinę riziką patyrusioje šeimoje.
c) Kiti motyvuoti atvejai, nurodyti prašyme paramai mokinio reikmenims gauti.

4. Dėl mokinio nemokamo maitinimo galima kreiptis nuo tų metų liepos 1 d., kad mokinys gautų nemokamą maitinimą nuo mokslo metų pradžios.
5. Dėl paramos mokinio reikmenims įsigyti galima kreiptis nuo tų metų liepos 1 d., bet ne vėliau kaip iki spalio 5 d.

Dokumentai, reikalingi socialinei paramai mokiniams gauti:
1. Prašymas-paraiška paramai gauti (prašymo-paraiškos formą galima atsisiųsti čia (SP-1)čia (SP-2)čia (SP-11)).
2. Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas ( Lietuvos Respublikos piliečio pasas, asmens tapatybės kortelė, leidimas nuolat gyventi Lietuvoje).
3. Pažymos apie visų šeimos narių gaunamas pajamas už 3 mėnesius iki kreipimosi dėl mokinio socialinės paramos arba kreipimosi dėl mokinio socialinės paramos mėnesio gautas pajamas.
4. Vaiko (vaikų) gimimo faktą patvirtinantys dokumentai.
5. Pažyma iš bendrojo lavinimo mokyklos ar ikimokyklinio ugdymo įstaigos, kurioje mokinys mokosi.
6. Pensininko ar invalidumo pažymėjimo kopija (jeigu tėvai/įtėviai, globėjai/rūpintojai yra pensininkai, neįgalieji).
7. Ištuokos liudijimo kopija (jeigu tėvai išsituokę).
8. Mirties liudijimo kopija (jeigu vienas iš tėvų ar abu tėvai mirę).
9. Teismo nutarties dėl tėvystės vaikui (vaikams) pripažinimo arba nustatymo kopija.
10. Teismo nutarties dėl išlaikymo vaikui (vaikams) priteisimo arba teismo patvirtintos sutarties dėl vaiko (vaikų) išlaikymo kopija.
11. Nutarties, kuria grąžinamas ieškinys dėl tėvystės nustatymo, kopija.
12. Įmonės, įstaigos, organizacijos ar antstolio, ar Garantinio vaikų išlaikymo fondo išduota pažyma apie vaiko (vaikų) išlaikymą (alimentus). Gali būti pateikti pašto perlaidų, bankų išklotinių dokumentai, kuriuose pateikti duomenys apie vaiko (vaikų) išlaikymą (alimentus).
13. Kiti dokumentai pagal Socialinės paramos skyriaus pareikalavimą.

KAS, KUR IR KADA GALI KREIPTIS DĖL NEMOKAMO MAITINIMO IR PARAMOS MOKINIO REIKMĖMS ĮSIGYTI ?

Dėl nemokamo maitinimo ir paramos mokinio reikmenims įsigyti reikia kreiptis į deklaruotos gyvenamosios vietos seniūnijos specialistą socialiniam darbui arba į Trakų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių (Birutės g. 28, Trakai). Informacija teikiama - tel. (8 528) 58 316, el.p. soc.parama@trakai.lt ).

Daugiau informacijos apie socialinės paramos mokiniams skyrimo ir mokėjimo tvarką galima rasti:
1. Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatyme Nr.X-686.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarime Nr. 1770 „Dėl mokinių nemokamo maitinimo mokyklose tvarkos aprašo patvirtinimo“.
3. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakyme Nr. A1-183 „Dėl kai kurių socialinei paramai gauti reikalingų formų patvirtinimo“ su pakeitimais.
4. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. spalio 12 d. įsakyme Nr. A1-283 „Dėl teisės aktų, numatytų Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatyme, patvirtinimo“.
5. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. spalio 26 d. įsakyme Nr. ISAK-2077 „Dėl individualiųjų mokymosi priemonių sąrašo patvirtinimo“.
6. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 4 d. įsakyme Nr. V-877 „Dėl pusryčių, pietų ir pavakarių patiekalų gamybai reikalingų produktų rinkinių sąrašo pagal mokinių amžiaus grupes parvirtinimo“.
7. Trakų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. lapkričio 05 d. sprendime Nr.S1-1o3 „Dėl socialinės paramos mokiniams organizavimo ir teikimo Trakų rajono savivaldybėje tvarkos patvirtinimo”.
8. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakyme Nr. V-964 „Dėl maitinimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“.


Trakų rajono savivaldybės merė

Edita Rudelienė