Iš viso rezultatų:

Aktuali informacija

 

 

Artėja „Atliekų kultūros“ egzaminas: šios nuorodos padės pasiruošti

 

 

Progų išmokti geriau elgtis su atliekomis nestinga: patarimų siūlo televizijos laidos, naujienų portalai, socialiniai tinklai, netgi pakuočių etiketės bei užrašai ant konteinerių. Ir kaip sekasi? Galimybė pasitikrinti - jau greitai. Balandžio 29 dieną vyks antrasis „Atliekų kultūros“ egzaminas.

Tikslas - ne varžytuvės

Beveik prieš metus pirmąsyk surengtas „Atliekų kultūros“ egzaminas sutraukė apie 10 tūkst. įvairaus amžiaus dalyvių.

Dalį klausimų jie gliaudė lyg riešutus - atsakė, kaip teisingai atsisveikinti su kalėdine egle, kur išmesti kartono dėžes ar nunešti nebetinkamus vartoti vaistus. Tačiau tik nedaugelis žinojo, kad, pavyzdžiui, šiuolaikiniai sąvartynai yra mažai taršūs.

„Egzamino tikslas - ne varžytuvės. Jis, pirmiausiai, yra priemonė kiekvienam pagilinti bei įsivertinti savo žinias - suprasti, kas jau nebekelia dvejonių, o kur yra erdvės tobulėti. Be kiekvieno iš mūsų žinių nebus nei tinkamo atliekų tvarkymo, nei Žaliosios ekonomikos“, - sako „Atliekų kultūros“ egzaminą rengiančio Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro vadovas Tomas Vaitkevičius.

Vilniaus regionu egzaminas neapsiriboja. „Atliekų kultūros“ egzamino partneriai - devyni šalies regioniniai atliekų tvarkymo centrai. Renginį globoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

„Per ilgai atliekas laikėme šiukšlėmis. Mūsų panaudotos pakuotės ir kiti buityje nebereikalingi reikmenys gali tapti naudingais daiktais, tik kitu pavidalu. Linkiu smalsumo pažįstant savo kasdienę aplinką“, - sakė Aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Prizų ir diplomų lietus

Tiek pernai, tiek šiemet egzamino klausimai apims pačius svarbiausius rūšiavimo, tvarumo, ekologijos, atliekų surinkimo sistemos aspektus, reikalingus žinoti kiekvienam.

Pradinių klasių moksleiviams skirta 15 testo klausimų, vyresniems - perpus daugiau, trisdešimt. Atsakyti į juos reikės per 45 minutes ir kiekvienas teisingas atsakymas bus įvertintas 1 tašku.

Jaunesnieji egzamino dalyviai, teisingai atsakę bent į 6 klausimus, pelnys „Pažengusiojo, įveikę bent 9 - „Žinovo“, o surinkę 11 taškus ar daugiau - „Eksperto“ diplomus.

Vyresniems dalyviams diplomus garantuos, atitinkamai, 15, 20 ir 24 teisingi atsakymai.

Geriausių rezultatų „Atliekų kultūros“ egzamine pasiekę dalyviai džiaugsis projekto globėjo, organizatoriaus, partnerių bei rėmėjų įsteigtais prizais.

Norintys dalyvauti, iki pat egzamino dienos gali registruotis interneto svetainėje https://atliekukultura.lt/egzaminas/ – įvesti savo vardą, pavardę, savivaldybę, el. pašto adresą. Moksleiviams - mokymosi įstaigą ir klasę, o studentams - tik mokymosi įstaigą.

Mokytojai taip pat galės registruoti savo mokinius bei matyti jų pasiektus rezultatus. Už šias pastangas prisidėti prie atliekų kultūros sklaidos, dalyvius užregistravusių mokytojų laukia padėkos.

Apie tikslų egzamino laiką dalyviai bus informuojami elektroniniu paštu.

Prieš egzaminą panaršykite

Ne tik egzaminas, bet ir pasiruošimas jam - prasmingai praleistas laikas.

Pagilinti savo žinias lengva egzaminui skirtoje interneto svetainėje https://atliekukultura.lt/egzaminas/ , kur pateikiamas išsamus „Atliekų kultūros“ žinynas.

Ten pat nuo kovo 29 dienos kiekvienas galės išbandyti savo žinias spręndžiant bandomąjį egzaminą.

Kaip veikia atliekų tvarkymo sistema ir ką gyventojai turėtų daryti su atliekomis, lengva sužinoti įsijungus „Lietuvos ryto“ televiziją. Kovo mėnesį startavo naujas laidos „Atliekų kultūra“ sezonas.

Senesnių laidų įrašai bei daugybė naudingos informacijos laukia „Atliekų kultūros“ paskyrose „YouTube“, „Facebook“ bei „Instagram“.

„Atliekų kultūra“ egzaminą organizuoja UAB „VAATC.

Projektą globoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

Projekto partneriai – šalies regioniniai atliekų tvarkymo centrai: Utenos RATC, Panevėžio RATC, Klaipėdos RATC, Kauno RATC, Tauragės RATC, Telšių RATC, Marijampolės AATC, Alytaus RATC, Šiaulių RATC.

„Atliekų kultūra“ egzamino rėmėjai – savivaldybės.

Daugiau informacijos

„Atliekų kultūros“ egzamino puslapyje: atliekukultura.lt/egzaminas

„Atliekų kultūros“ paskyrose socialiniuose tinkluose:

„Facebook“ www.facebook.com/atliekukultura

„Youtube“ www.youtube.com/channel/UCYJvl91v6Pr5nkp2qqv8nTw

„Instagram“ www.instagram.com/atlieku_kultura

 


 

Stotelės „Dėkui“ atnaujina veiklą: antplūdį suvaldys rezervacijos sistema

 

 

Geri daiktai vėl keliaus iš vienų namų į kitus. Dėl pandemijos nuo lapkričio užsivėrusios DĖKui stotelės - gerų daiktų nemokamo dalijimosi vietos Vilniaus apskrityje - vėl atvers duris nuo kovo 23d. Įvertinus kiek gerėjančią situaciją, DĖKui stotelės vėl atsidaro, tačiau, siekiant išvengti lankytojų antplūdžio ir viruso plitimo, numatoma imtis priemonių ribojančių lankytojų srautą.

Sėkmės paslaptis - galimybė dalintis

Atsakingo vartojimo idėją Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) pavertė šešiolikos dalijimosi daiktais stotelių DĖKui tinklu. Stotelės, kurios yra įrengtos visose Vilniaus regiono savivaldybėse esančiose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, yra pamėgtos gyventojų - nuo 2019-ųjų vasaros pradžios stotelėse išdalinta daugiau nei 11 tūkst. daiktų. Bendras jų svoris - 222 tonos.

„Akivaizdu, kad gerų daiktų dalijimosi vietos tampa svarbia atliekų kultūros dalimi. Gyventojai vis aiškiau supranta besaikio pirkimo padarinius, taip pat - savo galimybes prisidėti prie atliekų tvarkymo, patiria dalijimosi džiaugsmą ar, pavyzdžiui, padeda pasigerinti buitį stokojantiems. Ne mažiau svarbu ir tai, kad taip tausojami ir gamtos resursai, mažinamos atliekomis tampančių ne vietoj paliktų gerų daiktų perdirbimui ar utilizavimui reikalingos išlaidos“,– sako „VAATC“ vadovas Tomas Vaitkevičius.

Viena iš stotelių DĖKui populiarumo priežasčių – paprastas ir patogus jų veikimo principas. Nors dalį nebereikalingų daiktų šalies gyventojai parduoda antrinėje rinkoje, keičiasi jais tarpusavyje gyvai ar socialinių tinklų grupėse, tačiau daiktų dalijimasis stotelėse DĖKui yra patrauklus, nes taupo laiką ir energiją. Noriai stotelėmis naudojasi ir įmonės, kurios čia pristato po remonto likusias statybines medžiagas, nebereikalingus biuro baldus – kėdes, stalus, lentynas.

Stotelėse gyventojai gali nemokamai palikti nebereikalingus, bet tvarkingus, geros būklės, naudojimui tinkamus baldus, indus, veikiančius buitinės technikos ar elektronikos prietaisus, knygas, kitus buityje naudojamus daiktus. Norintiems patikusius daiktus pasiimti tereikia atvykti į stoteles, kurių adresai skelbiami www.stoteledekui.lt/kontaktai/. Svarbu ir tai, kad apie stotelėse esančius daiktus galima sužinoti svetainėje www.stoteledekui.lt. Ten pat tuos daiktus galima ir rezervuoti.

Atnaujinus veiklą - priemonės saugumui užtikrinti

„Dėl viruso grėsmės laikinai sustabdžius DĖK’ui veiklą, žmonės skambindavo ir rašydavo kone kasdien, teiravosi, kada vėl dirbsime. Įvertindami šį poreikį bei kiek gerėjančią epidemiologinę situaciją, nusprendėme, kad laikas stoteles atidaryti“ – sako VAATC Gamybinio proceso tarnybos vadovė Jolita Šalkauskienė.

Tačiau VAATC atstovė atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo metu per svetainę www.stoteledekui.lt yra rezervuota daugiau nei 1000 daiktų, kas kelia susirūpinimą dėl stotelių lankytojų antplūdžio, o kartu ir jų saugumo. Tai paskatino VAATC ieškoti sprendimų, leidžiančių valdyti lankytojų srautus.

Nuo kovo 23 iki balandžio 6 dienos daiktus išduosime tik tiems, kurie jau yra šį tą rezervavę. Prašome visų, kas rezervavo daiktus karantino laikotarpiu, dabar rezervuotis laiką atvykimui bei daiktų atsiėmimui. Visiems, kurie yra rezervavę daiktus, išsiųsime elektroninius laiškus, kviesdami pasirinkti palankiausią laiką atvykimui. Tai bus lengva padaryti spustelėjus laiške įterptą nuorodą į rezervavimo sistemą.

Atvykimo į stoteles laiko rezervavimo sistemą surasite adresu https://stoteledekui.lt/lt/rezervacija

Labai svarbu atvykti sutartu laiku, nes apsilankymui DĖK’ui stotelėje ir daiktų atsiėmimui bus skirta 10 minučių. Nepamirškime, kad karantinas dar nesibaigė ir rizika užsikrėsti išlieka“, - pabrėžė  Jolita Šalkauskienė.

Taip pat atkreiptina dėmesys, kad atsiimti daiktus bus galima tik antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 10.30 iki 18.00 val. (pietų pertrauka daugelyje stotelių – nuo 12 iki 12.30 val., išskyrus esančias Vilniuje, Pumpėnų g. 10 ir Ukmergėje, Gerseniškių g. 5. Pertrauka jose – nuo 13 iki 13.30 val.).

Planuojama, kad tokia daiktų atsiėmimo tvarka bus taikoma iki balandžio 6 dienos, po kurios neatsiimtus daiktus galės rezervuoti ar tiesiog atvykę pasiimti kiti svetainės www.stoteledekui.lt lankytojai. Nuo balandžio 8 d. DĖKui stotelės veiks įprastu ritmu.

Kartu stotelių tinklo organizatoriai pabrėžia, kad norintys pasidalinti turimais daiktais, juos gali atvežti į bet kurią didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę įprastu darbo metu: www.vaatc.lt/aiksteles/

„Atnaujindami stotelių veiklą taip pat tikimės, kad atvykusieji laikysis saugaus atstumo, asmens higienos reikalavimų, dėvės burną ir nosį dengiančias apsaugos priemones. Tai jau įprastos priemonės, kurios leidžia būti saugesniems tiek lankytojams, tiek didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse dirbantiems ir tuo pačiu DĖKui stotelių lankytojus pasitinkantiems VAATC darbuotojams,“ – primena J. Šalkauskienė.

Idėja skleidžiasi visoje Lietuvoje

Poreikį kurti gerų daiktų dalijimosi sistemas jaučia ir kitų šalies regionų atliekų tvarkymo centrai.

Utenos regione veikia 5 dalijimosi daiktais stotelės „Dalinkimės“ (Utenoje, Zarasuose, Anykščiuose, Ignalinoje, Anykščiuose).

Šiaulių regione 2020-2021 m. „Daiktų kiemas“ atvėrė duris aštuoniose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, esančios Šiaulių miesto bei rajono, Kelmės, Pakruojo, Radviliškio, Joniškio ir Akmenės savivaldybėse. Daugiau informacijos http://www.sratc.lt/daiktu-kiemas-2/

Trijose Klaipėdos miesto didžiųjų atliekų surinkimo aikštelėse pastatyti specialūs konteineriai, kuriuose laikinai sandėliuojami klaipėdiečių atvežti nebereikalingi baldai, buities reikmenys. Prireikus stalo, kėdės ar buities aksesuarų, juos galima pasiimti nemokamai. Taip pat daiktus dovanoti galima ir nuotoliniu būdu, nuotraukas ir aprašymus įkėlus į https://mano.kratc.lt/exchange

O Panevėžio regione numatyta įrengti 10 punktų, kuriuose tinkami naudoti daiktai bus prikeliami naujam gyvenimui.

Plačiau apie DĖKui stotelių veiklą galite sužinoti:

 www.stoteledekui.lt , www.vaatc.lt , www.facebook.com/atliekukultura/

Savanorius, norinčius prisidėti prie stotelių veiklos, kviečiame susisiekti el. paštu stoteledekui@vaatc.lt

 


3 iš 4 atliekas rūšiuojančių Lietuvos gyventojų tai daro dėl aplinkos tausojimo

Trys iš keturių atliekas rūšiuojančių Lietuvos gyventojų to imasi norėdami prisidėti prie aplinkos tausojimo. Siekį prisidėti prie gamtos išteklių taupymo ir sąvartynų mažinimo nurodė 74% apklaustųjų. Beveik trečdalis jų nurodė, kad juos rūšiuoti skatina patogi rūšiavimo sistema ir arti namų esantys konteineriai. Šiuos Lietuvos gyventojų įpročius atskleidė tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausa, atlikta šių metų vasario 9 – 12 dienomis.

Gamtos saugojimas labiau motyvuoja jaunus ir aukštesnes pajamas gaunančius gyventojus

Tyrimo duomenimis, rūšiavimo dėl gamtos išteklių tausojimo dažniau imasi kotedžų ir individualių namų gyventojai (iki 83% rūšiuojančių apklausos dalyvių), didžiųjų Lietuvos miestų ir kaimo vietovių gyventojai. Be to, gamtos išteklių tausojimo motyvais dažniau vadovaujasi jauno (18 – 29 m.) ir vidutinio (30 – 49 m.) amžiaus žmonės. Apsisprendimui rūšiuoti dėl gamtos išteklių tausojimo turi ir pajamos: aukštesnes nei vidutines pajamas gaunantys gyventojai dažniau rūšiuoja atliekas.

„Tyrimas atskleidė tvirtą Lietuvos gyventojų apsisprendimą ir susiformavusį sąmoningumą dėl atliekų rūšiavimo. Atsakingą atliekų rūšiavimą rodo visuomeninės ir asmeninės iniciatyvos, kurių imasi žmonės: bendruomenėmis, organizacijomis ar šeimomis renka šiukšles gamtoje, švarina savo gyvenamąsias vietoves. Ypač daug dėmesio rūšiavimui dėl gamtos išsaugojimo skiria jaunoji karta, tą stebime ir kitose šalyse“, – komentuoja pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos VšĮ „Gamtos ateitis“ viešinimo ir marketingo vadovė Diana Ramanauskaitė.

Vyresnę kartą rūšiuoti motyvuoja arti namų esantys konteineriai

Beveik trečdalį (30%) atliekas rūšiuojančių žmonių tą skatina daryti patogi rūšiavimo sistema ir arti namų esantys konteineriai. Ši paskata ypač svarbi vyresnio amžiaus (50 – 74 m.) žmonėms, miestų gyventojams ir žmonėms, gyvenantiems sublokuotuose namuose bei kotedžuose. Rūšiavimo sistemos patogumą kaip paskatą rūšiuoti įvardija ir aukštesnių pajamų gyventojai.

„Buityje gerais darbais užsiimame tuomet, kai turime sąlygas jų įgyvendinimui. Taigi žmonės rūšiuoja tuomet, kai turi, kur išmesti skirtingos paskirties atliekas. Mums svarbi ši žinia, nes būtent šiuo metu visoje atliekų tvarkymo grandyje rūpinamės optimizavimu. Aktyviai bendradarbiaujame su savivaldybėmis, reaguojame į jų poreikius ir imamės veiksmų. Per šiuos metus planuojame daugiau nei 10% proc. padidinti konteinerių skaičių visoje Lietuvoje, efektyvinti atliekų išvežimą ir sustiprinti mūsų subrangovų kontrolę bei atsakomybę“, – dalijasi D. Ramanauskaitė.

Planuojama, kad vien 2021 m. įvykus visiems suplanuotiems viešiesiems atliekų surinkimo konkursams savivaldybėse, Lietuvoje būtų finansuota ir pastatyta apie 40 tūkst. naujų pakuočių atliekų rūšiavimo konteinerių.

„Šie pokyčiai tiesiogiai atsilieps gyventojams, kuriems atliekų rūšiavimas taps dar patogesnis. Žinodamos tikslų savivaldybių poreikį, mes ir kitos pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos galime daryti poreikį atitinkančius sprendimus“, – priduria VšĮ „Gamtos ateitis“ viešinimo ir marketingo vadovė.

Apklausos duomenimis, rūšiavimo sistemos patogumu dažniausiai yra patenkinti tie žmonės, kurie atliekas jau rūšiuoja. Net 92% visada ir dažnai rūšiuojančiųjų gyventojų mano, kad rūšiavimo sistema jų vietovėje yra sutvarkyta.

Atliekas visada rūšiuoja pusė apklaustųjų, daugiau nei trečdaliui pakanka žinių apie rūšiavimą

Atliekas rūšiuojantys nurodė net 95% apklaustųjų, daugiau nei pusė jų atliekas rūšiuoja visada. Trys iš dešimties apklausos dalyvių atliekas rūšiuoja dažnai, 15% nurodė, kad tai daro retai. Tik 5% apklaustųjų teigė niekada nerūšiuojantys atliekų.

Beveik 4 iš dešimties apklaustųjų (37%) teigia, jog informacijos apie rūšiavimą jiems pakanka ir daugiau nebereikia. Dažniausiai tai vyresni nei 50 metų žmonės, vadovai ir nedirbantys gyventojai. Tik 7% apklaustųjų teigė nesirūpinantys ir nesidomintys rūšiavimu.

Pusė apklaustųjų (51%) teigė norintys apie atliekų rūšiavimą sužinoti daugiau. Tokį poreikį dažniau išsakė moterys, jaunimas iki 30 metų ir respondentai, kurie pakuotes rūšiuoja visada ar dažnai.

„Šie tyrimo rezultatai aiškiai rodo, jog informacijos apie rūšiavimą dažniausiai ieško tie, kurie jau aktyviai tuo užsiima ir nori pagerinti rūšiavimo įgūdžius. Gerai žinome iš savo patirties, kad daugiausiai klausimų, į kurį konteinerį dėti vieną ar kitą pakuotę, kyla tuomet, kai jau esame praktiškai pradėję rūšiuoti namų atliekas. Dabartiniame aplinkosaugos kontekste rūšiavimu, kaip ir kitomis gyvenimo sritimis, reikia domėtis ir įdėti šiek tiek pastangų tą informaciją susirasti“, – komentuoja D. Ramanauskaitė.

Nors informacijos apie rūšiavimą sklaida didelė, mitai vis dar gajūs

VšĮ „Gamtos ateitis“ viešinimo ir marketingo vadovė priduria, kad apie rūšiavimą visos pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos, savivaldybės, pakuočių atliekų vežėjai komunikuoja nuolat, įvairiomis priemonėmis: internete, žiniasklaidoje, edukaciniuose renginiuose. Jos nuolat bendradarbiauja su mokymo įstaigomis, komunikacijai pasitelkia matomus ir atpažįstamus veidus.

„Iš iki šiol gajų mitų matome, jog atliekų nerūšiuojantys visuomet ras pasiteisinimą to nedaryti. Dalis žmonių nežino faktų ir klaidingai tiki, kad visos atliekos vis vien keliauja į sąvartyną. Daliai žmonių kitame kieme stovintis konteineris yra per toli, o treti patingi išvalyti išmetamas pakuotes – nors tai net ne būtinybė, o tik rekomendacija. Kai šiuos klausimus užduodame rūšiuojantiems, juos stebina realios situacijos neigimas“, – dalijasi D. Ramanauskaitė.

Panašias tendencijas tyrime atskleidė žmonių elgsena su išmetamomis apsauginėmis kaukėmis. Nepaisant nuolat viešai kartojamų rekomendacijų vienkartines kaukes mesti atskirame plastiko maišelyje su organinėmis šiukšlėmis, beveik trečdalis žmonių kaukes metė į plastiko konteinerį arba tiesiog, nesupakuojant papildomai ir nesilaikant jokių saugumo užkrėsti kitus rekomendacijų.

Tyrimą VšĮ „Gamtos ateitis“ užsakymu atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“. Reprezentatyvios gyventojų apklausos metu 2021 m. vasario 9 – 12 d. buvo apklausti 530 gyventojų visoje Lietuvoje.

Apie „Gamtos ateitis“

VšĮ „Gamtos ateitis“ – licencijuota, viena didžiausių pakuočių atliekų tvarkymo organizacijų Lietuvoje, koordinuojanti Lietuvos gamintojų ir importuotojų tiekiamų į Lietuvos Respublikos vidaus rinką pakuočių atliekų tvarkymą. Šiais metais ji planuoja sutvarkyti daugiau nei 97 tūkst. tonų į Lietuvą išleistų pakuočių atliekų. Organizacijos tikslas – atstovaujant Lietuvos gamintojams ir importuotojams, vystyti tvarią ir efektyvią pakuočių atliekų tvarkymo veiklą, taip pat – įvairiomis priemonėmis vykdyti visuomenės švietimą ir edukaciją, siekiant didinti gyventojų, savivaldos, verslo atsakomybę ir sąmoningumą aplinkos taršos pakuočių atliekomis bei jų rūšiavimo klausimais.


Trakų rajono savivaldybė vykdys želdynų ir želdinių būklės stebėseną

 

Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme nustatyta prievolė savivaldybių administracijoms vykdyti želdynų ir želdinių būklės stebėseną. Dar 2008 m. Aplinkos ministerija patvirtino želdynų ir želdinių būklės stebėsenos programos nuostatas, parengtas vadovaujantis Želdynų įstatymu, Aplinkos monitoringo įstatymu ir kitais teisės aktais.

Ilgametę želdynų ir želdinių būklės stebėsenos patirtį Lietuvoje turi, ko gero, tik Alytaus ir Kauno miestų savivaldybės. Vytauto Didžiojo universiteto Kauno Botanikos sodo mokslo darbuotojos dr. Vilija Snieškienė ir dr. Antanina Stankevičienė jau kelerius metus stebi šių miestų želdynų ir želdinių būklę. Mokslininkės kasmet parengia išsamią stebėsenos ataskaitą, tyrimų medžiagą pristato ir apibendrina straipsniuose mokslo žurnaluose. Trakų rajono savivaldybė bus bene trečioji pasirengusi ir patvirtinusi savivaldybės teritorijos želdynų ir želdinių būklės stebėsenos programą ir programos įgyvendinimo priemonių bei želdinių stebėsenos planą 2021 – 2025 m. laikotarpiui.

„Savivaldybės tarybos patvirtintoje Trakų rajono savivaldybės želdynų ir želdinių būklės stebėsenos programoje nustatyti bendrieji stebėsenos principai, metodika, pastovaus (nuolatinio) stebėjimo vietų išdėstymas. Stebėsenos plane tokių vietų parinkta aštuonios, Trakuose, Lentvaryje, Rūdiškėse, Onuškyje ir Senųjų Trakų kaime“ – pasakoja Trakų rajono savivaldybės administracijos Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji specialistė ekologė Inutė Neverovskienė. – „Ši želdinių stebėsenos programa prisidės prie bendrojo Trakų rajono savivaldybės teritorijos aplinkos monitoringo tikslų ir uždavinių įgyvendinimo ir papildys Trakų rajono savivaldybės aplinkos monitoringo 2021–2026 metų programą, sudarys sąlygas tinkamai vertinti želdinių būklę, valdyti ir prognozuoti ją, taikyti reikalingas želdinių tvarkymo priemones“.

Trakų mieste bus stebimi Vytauto gatvės želdiniai, senoji liepų alėja nuo Birutės gatvės link Lukos ežero, Vilniaus gatvės atkarpos želdiniai. Lentvaryje – Klevų alėjos medžiai ir Bažnyčios gatvės atkarpos želdiniai; Onuškyje ir Rūdiškėse bus stebimi aikščių prie bažnyčių želdiniai, Senųjų Trakų kaime – Trakų gatvės atkarpos želdiniai. Tokia želdinių būklės stebėsena, atliekama mokslininkų ekspertų, turėtų padėti ne tik stebėti savivaldybės miestų ir gyvenviečių aplinkos pokyčius, bet ir geriau prisitaikyti prie šių pokyčių, valdyti aplinkos, želdynų ir gatvių želdinių būklę ir užtikrinti gyventojų gerovę.

Trakų rajone išskirtiniame kraštovaizdyje auga įspūdingų želdinių ir istorinių želdynų. Todėl dendrologai, arboristai noriai talkina savivaldybės administracijai atliekant želdinių inventorizacijas, rengiant želdynų ir želdinių tvarkymo projektus. Tikimasi profesionalų paramos ir ateityje. Pagal parengtą programą ir priemonių planą savivaldybės administracija vykdys Trakų rajono savivaldybės želdynų ir želdinių būklės stebėsenos paslaugos viešąjį pirkimą.

Želdinių būklės stebėsenos programa.

 

Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyriaus informacija

 


Trakų rajono savivaldybės administracija ir VšĮ „Gamtos ateitis“ rekomenduoja: 2020 metų užbaigimo švenčių receptas – tvariau ir draugiškiau gamtai

Artėjančių didžiųjų metų švenčių nuotaikos jau ima vis labiau spalvinti mūsų kasdienybę, tad paruošėme Jums šūsnį rekomendacijų, kad šis nuostabus ir šiais metais nusimatantis kiek kitoks švenčių laikotarpis būtų kitoks visomis prasmėmis – tvaresnis, atsakingesnis ir draugiškesnis gamtai ir mums patiems. Pasistenkime švęsdami padaryti kuo mažau žalos aplinkai ir visai planetai, o besiruošdami šventėms pagalvokime ir apie vartojimo bei tvarumo temas.

Kodėl?

Atsakymas paprastas – šventinis sezonas gruodžio mėnesį tradiciškai yra didžiausio vartojimo laikotarpis, kai visi švenčiame, dovanojame vieni kitiems dovanas, daug keliaujame ir lankome vieni kitus. Ir netgi skaičiuojama, kad per tas kelias švenčių dienas žmogus sukuria tokį savo anglies dioksido pėdsaką, kokį palieka jo skrydis lėktuvu per Atlantą. Po švenčių išmetama tonos nesuvalgyto maisto, plastikinių dovanų pakuočių, nukertama milijonai eglių, o statistika rodo, kad kas antras žmogus meluoja, jog gauta dovana iš tikro patiko – tad verta susimąstyti, ką galima daryti kitaip jau šiais metais?

Dovanos savo šeimai, artimiesiems, draugams, kolegoms

Įprastai dovanų pirkimo klausimas žmonėms prieš šventes sukelia daugiau streso nei malonumo, užima daugiausiai laiko ir kainuoja daugiausiai išlaidų. O ar pagalvojote, ar jūsų artimiesiems tikrai reikia dar daugiau „daiktų“? Daugelis iš mūsų turi jau ir taip kur kas daugiau nei mums reikia. O kai labai norime kažko, paprasčiausiai imame ir įsigyjame patys. Tad ką padovanoti, o gal visai atsisakyti dovanų?

Numatykite naujas taisykles šių metų (ne)vienkartinėms dovanoms tarp šeimos narių, draugų, kolegų – idėjų yra išties nemažai:

    • Keistis dovanomis už sutartą sumą – taip tereikės pasirūpinti viena dovana, bet ne atskirai dovanomis kiekvienam.
    • Dovana tam tikra tematika, pvz. TIK maisto produktas, TIK rankų darbo dovana, TIK ekologiška ar iš perdirbtų medžiagų pagaminta dovana – o sąrašas tokioms dovanoms išties ilgas: stiklainis uogienės, medaus, jūsų kepti meduoliai, jūsų pieštas piešinys, megztos kojinės, jūsų pasiūtas daugkartinis pirkinių krepšys, sukalta lesyklėlė, riešutai jūsų pasiūtame maišelyje iš lino, o gal augalas vazone, kuris džiugins kasdien ir pan. O gal – kažkoks praktinis daugkartinis daiktas, kurį naudos ne vienerius metus? Pvz. daugkartinis puodelis kavai ar arbatai, gertuvė vandeniui, daugkartiniai šiaudeliai, maišelių rinkinys sveriamiems produktams ar kt.
    • O gal dovana – „ne daiktas“? – vakarienė, pasimatymas, masažas, jogos užsiėmimas, tapybos pamoka arba tiesiog ranka rašytas laiškas, užbaigiant tą daiktų kaupimo ciklą ir galbūt paskatinant artimuosius išbandyti kažką naujo – juk šiuo metu įvairių užsiėmimų, pramogų apstu internete, net neiškeliant kojos iš namų?…
    • Geras darbas, šventės metu pasirūpinant aukų dėžute ir surinktą sumą paaukojant nuo šeimos, draugų, kolegų kažkam, kam to reikia labiau nei jums – kažkam siekiant surinkti reikiamą sumą svarbiai operacijai, norint pasirūpinti vienišais ar sergančiais žmonėmis, o galbūt – gyvūnais prieglaudoje.
    • Jei planuojate visgi pirkti ir dovanoti daiktus – tai pirmiausia rinkitės tuos, kas pagaminta mūsų šalyje, taip paremiant vietos verslą ir vietos kūrėjus, mažus verslus.
  • O gal dovanų apskritai atsisakysite, sutardami, kad už tuos pinigus kartu susikursite tiesiog gražią pasibuvimo kartu šventę ir tuo pačiu – padovanodami vieni kitiems ramybę.

 

Dovanų pakuotės

Jei visgi kartu šeimoje, su draugais nusprendėte, kad renkatės dovanojimo – nors ir mažų dovanų – džiaugsmą – pagalvokite ir apie dovanos supakavimą. Didžiojoje Britanijoje netgi buvo paskaičiuota, kad per Kalėdas sunaudojama apie 227 0000 mylių vyniojamo dovanų popieriaus – tokio kiekio drąsiai pakaktų supakuoti prie Prancūzijos krantų esančią Gernsio salą. Tad išeitys yra kelios – arba atsisakyti dovanų popieriaus ir su juo kartu į porą einančių lipnių juostų, juostelių, klijuojamų blizgučių ir dovanoti dovanas tiesiog nesupakuotas. Juk toks popierius po dovanos išpakavimo tiesiu taikymu keliauja į šiukšliadėžę. Juolab – didžioji dalis dovanų pakavimo popieriaus net neperdirbama dėl jo gamyboje naudojamų įvairių cheminių baliklių su chloru ar kitų cheminių medžiagų.

Arba patarimas būti išradingiems – dovanoti dovanas, supakuotas į turimo audinio atraižą, kurią po išpakavimo galima tiesiog pasiimti atgal ir pasilikti kitai progai, o jei mokate siūti – galite pasiūti maišelį iš to audinio – bus dviguba dovana, vėliau keliaujant į parduotuvę pirkiniams arba sveriamiems produktams. Taip pat dovanų pakavimui gali pasitarnauti ir kitos priemonės – anksčiau gauti dovanų maišeliai, kurių neišmetėte, laikraščiai, seni žemėlapiai…

Bet jei visgi gavote daug dovanų, liko daug įvairių pakuočių – pasirūpinkite, kad jos atsidurtų teisingame pakuočių atliekų konteineryje. Ir būtinai – tvarkingai sulankstytos, kad neužimtų daug vietos.

Eglutės ir dekoracijos

Kokia eglutė – plastikinė… gyva nukirsta eglutė… gyva eglutė vazonėlyje, eglės šakelė, o gal nuomota eglutė? Kokia eglute nusprendėte namus papuošti šiais metais?

  • Jei tai plastikinė eglutė, kurią įsigijote kažkada anksčiau ir puošiate kasmet, tai, žinoma – ją puikiai naudokite ir toliau, apart išmesdami ir įsigydami kitą. Atsisveikinkit su ja tik tada, kai ji visiškai nebetiks puošimui. Tada dirbtinę eglutę reikėtų nuvežti į artimiausią didelių gabaritų (stambiagabaričių) atliekų surinkimo aikštelę.
  • Eglutė vazonėlyje – puikus sprendimas papuošti namus, nepadarant didelės žalos gamtai, jei po šventės turite numatę vietą, kur eglutę pasodinsite.
  • Jei visgi namus puošite nukirsta eglute, svarbu po švenčių ją tinkamai sutvarkyti – neišmesti jos į buitinių atliekų konteinerį ar nepalikti šalia jo, o pristatyti į specialų konteinerį eglutėms surinkti – apie tai praneša arba patiems verta kreiptis į konkretų namą aptarnaujančią atliekų tvarkymo įmonę. O gal gyvenate nuosavame name ir turite galimybę eglutę kompostuoti ar sudeginti?
  • Jau keletą metų vis labiau populiarėjanti paslauga – eglutės nuoma, kai eglutė rezervuojama dar anksčiau iki švenčių, per šventes džiugina jūsų namus, o pasibaigus šventiniam sezonui grįžta atgal į gamtą, ir vėlgi – ūgteli ir laukia švenčių iki kitų metų.
  • O gal šiais metais pakaks tik eglutės šakos jaukumui namuose sukurti? Tokių parūpina prieš šventės miškininkai, kurie dalina nugenėtų eglių šakas prie prekybos centrų ar miesto aikštėse.
  • Gyvenimo be atliekų (zero waste) propaguotojai siūlo ir dar daugiau smagių ir išradingų sprendimų šiuolaikiškai eglei jūsų namuose: eglute paversti vieną iš namuose augančių vazoninių augalų, jį papuošiant šventinėmis dekoracijomis; papuošti jūsų kieme augančią eglutę, arba dar tvariau ir „su šypsena“ – papuošti rėmeliu kambario sieną ar stalą su iš kokio seno žurnalo iškirpta eglute arba eglute papuošti kompiuterio užsklandos ekraną.
  • Grįžkime prie senųjų tradicijų – jau ilgus metus senosios kartos papuošimams naudodavo medžiagas ir daiktus iš gamtos, tad ir mes – ieškokime originalių sprendimų eglutės ir namų papuošimams, rankų darbo dekoracijoms: džiovinti vaisiai, kepti riestainiai, medžiaginiai žaisliukai ar žaislai iš gamtoje randamų priemonių. Tvarumas papuošimuose – tai tolygu minimalizmui, natūraliems akcentams namuose ir visiškam pompastikos nebuvimui. O jei tai kurta jūsų ir jūsų vaikų rankomis – jaukumo bus tik daugiau.
  • Jeigu visgi nusprendėte pirkti naujas dekoracijas – rinkitės rankų darbo dirbinius iš vilnos, medžio, perdirbtų medžiagų, kanapių, džiuto ir kt.
  • Advento kalendorius – pats metas susikurti su vaikais tokį, savo rankomis, kurį naudosite kasmet, metai iš metų. Liks tik papildyti palinkėjimais ar mini skanumynais vaikams, o kaip jį pasigaminti – idėjų internete tikrai labai daug ir iš pačių įvairiausių medžiagų.

Maistas per šventes

Svarbiausia – išmokti planuoti ir keliauti į parduotuvę pirkti maisto produktų šventėms, apgalvojus šiuos svarbius dalykus:          

  • Jei švęsite šventes su savo tėvais, artimaisiais, draugais – aptarkite meniu iš anksto ir pasidalinkite, kas už kokius patiekalus bus atsakingas – priešingu atveju, tikėtina, maisto patiekalai gali kartotis ir, deja, dalis jo pateks į šiukšlių dėžę.
  • Ar tikrai vis dar būtina laikytis tradicijų ir gaminti 12 ir daugiau patiekalų šventiniam Kūčių stalui?
  • Jei visgi maisto prigaminote per daug, jei maistas net nepaliestas, neragautas – gal galima jį paaukoti ar atiduoti kitiems?
  • Tegul šventės būna tas momentas, kai geriau pagaminti vieną ar kelis patiekalus, kurių neragavote visus metus, kurio labai pasiilgote ir kurį ruošite patys, žinodami visus į jį dedamus produktus. Tvariausia vakarienė, pietūs bus tie, kai viskas bus suvalgyta ir jokio maisto neatsidurs šiukšliadėžėje.

Kalėdinės atvirutės – ar tikrai dar siunčiate popierines?

Kasmet į šiukšliadėžes dar iškeliauja tonos popierinių atviručių, dalis jų dar nugula į stalčius, lentynas, nes kažkaip nesmagu išmesti žmonių linkėjimus, tad lieka kaupti dulkes ir laukti savo eilės išmetimui, galbūt ne šiais, kitais metais. Tad siūlymas pamažu šią tradiciją išgyvendinti, nebent atvirutė turi kitokią paskirtį. Pastaruoju metu populiarėja „gyvos“ kalėdinės atvirutės, kurias perskaičius galima pasodinti, jų popierius suirs ir iš jų išaugs gėlės ar net morkos. Bet – žiūrint per tvarumo prizmę, svarbiausia pasveikinimo momentas – tad puikiai tiks ir elektroninė atvirutė su jūsų šeimos nuotrauka ir nuoširdžiais palinkėjimais šventėms.

Kalėdiniai megztukai su nykštukais ir elniais

Dar pakankamai nauja, bet vis labiau kasmet populiarėjanti tradicija ir mūsų šalyje, bet ar tikrai kasmet reikia vis naujų megztinių visiems šeimos nariams? Gal tiks ir praėjusių metų garderobas arba – galimybė apsikeisti megztiniais su savo draugais, kad nebenaudojami rūbai neiškeliautų ir nepapildytų tekstilės gaminių konteinerių gatvėse. Juk didžiosios dalies jų sudėtyje yra daug plastiko.

O svarbiausia….

Kūčios, Kalėdos – tai šventė ne apie save, ne apie dovanas, bet apie dvasingumą ir apie buvimą kartu su šeima ir su pačiais artimiausiais žmonėmis. Didžiųjų švenčių esmė senosioms kartoms buvo artimųjų, šeimos susibūrimas, bendravimas, o šiandien šį švenčių aspektą vis labiau pakeičia materialių dovanų kultas. Deja, kad ir kokios brangios būtų dovanojamos dovanos – jos niekaip nekompensuos bendravimo ir artimo ryšio trūkumo.

Kūčios, Kalėdos – tai nėra viena diena metuose, kai visi gauna to, apie ką svajojo ištisus metus. Tai priešingai, galimybė priminti sau ir vaikams, kokios vertybės yra svarbiausios. Senosios kartos tikėjo, kad šventiniu laikotarpiu gauti palinkėjimai pildosi, tad dovanokime vieni kitiems ne daiktus, ne stresą, bet pokalbius, įsimintinas akimirkas ir bendravimą, buvimą su šeima ir gerą bei kokybišką laiką kartu. Tuo pačiu tausosime ir gamtą.

Tvarių ir jaukių visiems pamažu artėjančių švenčių!

 


 

Būk atsakingas – pasirūpink atliekomis tinkamai!

2020 m. gruodžio 15 d. Trakų rajono savivaldybėje, įgyvendinant Aplinkos ministerijos nustatytus aplinkosauginius reikalavimus, organizuojama gaminių atliekų surinkimo akcija, kurios metu iš gyventojų, įmonių, įstaigų ir organizacijų nemokamai bus surenkamos:

  • Elektros ir elektroninės įrangos atliekos;
  • Nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekos;
  • Vidaus degimo variklių tepalo, kuro ir oro filtrų atliekos.
  • Sumokant atliekų turėtojui bus surenkamos:
  • Automobilių hidraulinių (tepalinių) amortizatorių atliekos (yra išimčių);
  • Automobilinių ir pramoninių akumuliatorių atliekos.Taip pat gaminių atliekų surinkimo akcijos metu, iš transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą vykdančių asmenų, palankiomis sąlygomis (sumokant atliekų tvarkytojui) bus galima priduoti alyvų atliekas.                      
  • Norintys pateikti informaciją apie kiemuose be priežiūros paliktus nebenaudojamus automobilius ar nelegalius transporto priemonių ardytojus, galite užpildyti formą http://autotvarkymas.lt/pranesimas-del-neeksploatuojamu-transporto-priemoniu/ arba e-paštu info@autotvarkymas.lt, arba skambinti telefonu 8 600 900 30.

 

  • Elektros ir elektroninėje įrangoje bei baterijose ir akumuliatoriuose esantys metalai, rūgštys ir kitos kenksmingos medžiagos kelia didelę grėsmę žmogaus sveikatai ir gamtai. Šių atliekų negalima maišyti su kitomis buitinėmis atliekomis. Jas reikia rūšiuoti, rinkti atskirai ir atiduoti atliekų tvarkytojui. Alyvų, oro, kuro, tepalo filtrų, amortizatorių atliekose esančios medžiagos taip pat kelia pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai. Patekusios į vandenį, gruntą, atmosferą, jos užteršia pavojingomis, kenksmingomis ir toksiškomis medžiagomis. Kiekvienas alyvų, oro, kuro, tepalo filtrų, amortizatorių turėtojas rūšiuodamas atliekas ir jas atiduodamas atliekų tvarkytojams perdirbti ir pakartotinai panaudoti padeda saugoti aplinką ir tausoti gamtos išteklius. Naudojimui netinkamas, nevažiuojantis automobilis yra taršos šaltinis: iš jo į dirvožemį gali ištekėti aplinkai žalą darantys skysčiai (kuro, alyvos likučiai, įvairios rūgštys), išdaužyti automobilio stiklai ne tik teršia aplinką, bet ir gali sužeisti greta žaidžiančius vaikus. Plastikas, guma, alyva, padangos ar kitos automobilyje esančios medžiagos, pakliuvusios į aplinką, ilgai nesuyra, o netinkamai deginamos dar ir užteršia orą. Daugiau informacijos apie atliekų tvarkymą, atliekų rūšiavimą, atliekų surinkimo vietas, netinkamo atliekų tvarkymo žalą aplinkai bei žmonių sveikatai – www.gia.lt, www.eei.lt.
  • Norintys priduoti savo nebenaudojamą automobilį ir gauti eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimą siūlome užpildyti formą http://autotvarkymas.lt/entp-turetojams/ arba rašyti e-paštu info@autotvarkymas.lt, arba skambinti tel. Nr. 8 663 66341.
  • Jeigu Jūsų įmonė, įstaiga ar organizacija bei Jūsų įmonės, įstaigos ar organizacijos darbuotojai arba gyventojai turi aukščiau išvardintų atliekų prašome iki 2020 m. gruodžio 10 d. registruotis e-paštu atliekos@atc.lt arba telefonu 8 5 206 09 01.
  • Šiuo metu taip pat vyksta įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms skirtas projektas „Mes rūšiuojam“, prie kurio dar galite prisijungti, rūšiuoti atliekas, rinkti taškus ir keisti juos į įvairiausius prizus, keliones, ekskursijas! Informaciją apie projektą „Mes rūšiuojam“, prizus, dalyvių registraciją rasite www.mesrusiuojam.lt.

Gamtos herojai

 

Kviečiame dalyvauti gamtos herojų rinkimuose. Jei pažįstate žmogų ar ugdymo įstaigą, vertą gamtos herojaus vardo, iki spalio 15 dienos užpildykite registracijos anketą ir nominuokite jį arba save vienoje iš trijų - metų ugdymo įstaigos, metų pedagogo ar metų mokinio - kategorijų.

Aplinkosauginė iniciatyva „Kita forma“ organizuoja Gamtos herojų apdovanojimus, kurių metu ieško gamtai draugiškų ugdymo įstaigų, įkvepiančių tobulėti pedagogų ir aktyviai veikiančių moksleivių!

Apdovanojimų tikslas – įvertinti, paviešinti ir apdovanoti gamtosaugos srityje aktyviai veikiančias ugdymo įstaigų bendruomenes už jų nuveiktus darbus saugant gamtą, prisidedant prie aplinkosauginio sąmoningumo ugdymo ir gamtai draugiško gyvenimo būdo formavimo bei aktyvios aplinkosauginių idėjų sklaidos savo aplinkoje, tokiu būdu rodant pozityvų ir siektiną pavyzdį kitoms ugdymo įstaigoms.

Apdovanojimuose gali dalyvauti visos suinteresuotos ugdymo įstaigos ir pedagogai bei mokyklinio amžiaus vaikai (1-12 klasės). Dalyviai nominuojami trijose kategorijose, o kategorijų nugalėtojams bus skiriamos stipendijos:

  • Metų aplinkosauginio ugdymo įstaiga -1000 eurų;
  • Metų ekologiškiausias pedagogas – 500 eurų;
  • Metų aplinkai draugiškiausias mokinys – 500 eurų.

Todėl jei pažįstate tikrai vertą apdovanojimo gamtos herojų – kviečiame registruoti jį/ją/save ar ugdymo įstaigą iki 2020 m. spalio 18 d. užpil

Atgal
Projekto vertė
Projekto laikotarpis