Iš viso rezultatų:

Aktuali informacija

Būk atsakingas – pasirūpink atliekomis tinkamai!

2022 m. gegužės 17 d. Trakų rajono savivaldybėje, įgyvendinant Aplinkos ministerijos nustatytus aplinkosauginius reikalavimus, organizuojama  gaminių atliekų surinkimo akcija, kurios metu iš gyventojų, įmonių, įstaigų ir organizacijų nemokamai bus surenkamos:

  • Elektros ir elektroninės įrangos atliekos;
  • Nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekos;
  • Vidaus degimo variklių tepalo, kuro ir oro filtrų atliekos.

Sumokant atliekų turėtojui bus surenkamos:

  • Automobilių hidraulinių (tepalinių) amortizatorių atliekos (yra išimčių);
  • Automobilinių ir pramoninių akumuliatorių atliekos.

Taip pat gaminių atliekų surinkimo akcijos metu, iš transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą vykdančių asmenų, palankiomis sąlygomis (sumokant atliekų tvarkytojui) bus galima priduoti alyvų atliekas.

        Šiuo metu taip pat vyksta įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms skirtas projektas „Mes rūšiuojam“, prie kurio dar galite prisijungti, rūšiuoti atliekas, rinkti taškus ir keisti juos į įvairiausius prizus, keliones, ekskursijas! Informaciją  apie projektą „Mes rūšiuojam“, prizus, dalyvių registraciją rasite  www.mesrusiuojam.lt.

Jeigu Jūsų įmonė, įstaiga ar organizacija bei Jūsų įmonės, įstaigos ar organizacijos darbuotojai arba gyventojai turi aukščiau išvardintų atliekų prašome iki 2022 m. gegužės 13 d. registruotis  e-paštu atliekos@atc.lt  arba telefonu 8 5 206 09 01.

                     Norintys priduoti savo nebenaudojamą automobilį ir gauti eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimą siūlome užpildyti formą http://autotvarkymas.lt/entp-turetojams/ arba rašyti e-paštu info@autotvarkymas.lt.

                     Norintys pateikti informaciją apie kiemuose be priežiūros paliktus nebenaudojamus automobilius ar nelegalius transporto priemonių ardytojus,  galite užpildyti formą http://autotvarkymas.lt/pranesimas-del-neeksploatuojamu-transporto-priemoniu/ arba e-paštu info@autotvarkymas.lt, arba skambinti telefonu  8 600 900 30.

                      Elektros ir elektroninėje įrangoje bei baterijose ir akumuliatoriuose esantys metalai, rūgštys ir kitos kenksmingos medžiagos kelia didelę grėsmę žmogaus sveikatai ir gamtai. Šių atliekų negalima maišyti su kitomis buitinėmis atliekomis. Jas reikia rūšiuoti, rinkti atskirai ir atiduoti atliekų tvarkytojui. Alyvų, oro, kuro, tepalo filtrų, amortizatorių atliekose esančios medžiagos taip pat kelia pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai. Patekusios į vandenį, gruntą, atmosferą, jos užteršia pavojingomis, kenksmingomis ir toksiškomis medžiagomis. Kiekvienas alyvų, oro, kuro, tepalo filtrų, amortizatorių turėtojas rūšiuodamas atliekas ir jas atiduodamas atliekų tvarkytojams perdirbti ir pakartotinai panaudoti padeda saugoti aplinką ir tausoti gamtos išteklius. Naudojimui netinkamas, nevažiuojantis automobilis yra taršos šaltinis: iš jo į dirvožemį gali ištekėti aplinkai žalą darantys skysčiai (kuro, alyvos likučiai, įvairios rūgštys), išdaužyti automobilio stiklai ne tik teršia aplinką, bet ir gali sužeisti greta žaidžiančius vaikus. Plastikas, guma, alyva, padangos ar kitos automobilyje esančios medžiagos, pakliuvusios į aplinką, ilgai nesuyra, o netinkamai deginamos dar ir užteršia orą. Daugiau informacijos apie atliekų tvarkymą, atliekų rūšiavimą, atliekų surinkimo vietas, netinkamo atliekų tvarkymo žalą aplinkai bei žmonių sveikatai – www.gia.lt, www.eei.lt.


Lietuvių laukia pokyčiai atliekų tvarkymo srityje. Egzaminas padės jiems pasiruošti

Tikriausiai niekas neabejoja – atliekų rūšiavimas teikia visapusišką naudą, tačiau augančios atliekų tvarkymo kainos ne visuomet maloniai stebina gyventojus. Didėjanti mokestinė našta – ne tik bendrai rinkoje augančių kainų pasekmė, bet ir pačių gyventojų atsakomybė.

Investicijos į atliekų tvarkymo infrastruktūros gerinimą yra būtinos, tačiau jos neturi jokios prasmės, jei pačių gyventojų suvokimas ir sąmoningumas nesikeičia. Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) vadovas Tomas Vaitkevičius pusiau juokais, pusiau rimtai sako turintis ir gerų, ir blogų žinių: bloga – kainos auga ir atliekų tvarkymo srityje taip pat, gera – atliekų tvarkymo sektoriuje galime tai valdyti, jei imsimės pokyčių – ne tik suprasime rūšiavimo naudą, bet ir ugdysime sąmoningumą kasdienėje vartojimo kultūroje.

„Mes pamirštame, kad kuriama atliekų tvarkymo infrastruktūra tėra įrankis, o tikrasis raktas į tikslą – žmonių sąmoningumas. Infrastruktūros sukūrimas suteikia gyventojams galimybę efektyviau rūšiuoti atliekas, tačiau ar ta galimybe gyventojai iš tiesų pasinaudos, priklauso tik nuo jų pačių. Kita vertus, rūšiavimas tėra sukuriamos blogybės pasekmių mažinimas. Kalbėdami apie rūšiavimą, pamirštame tikrąsias priežastis, kodėl mums to reikia. Pavyzdžiui, naujausiais Atliekų kultūros indekso duomenimis vienas Vilniaus regiono gyventojas per metus išmeta net 63,6 kg maisto atliekų, kas neišvengiamai reikalauja rūšiavimo, o kartu ir tam skirtų investicijų. Kaip paradoksaliai tai beskambėtų, bet  atliekų tvarkymo sėkmė slypi atliekų nesusidaryme “, – sako T. Vaitkevičius.

Gyventojams žinių apie rūšiavimą vis dar trūksta

VAATC vadovas neslepia: nors situacija šalyje po truputėlį gerėja – auga vartojimo kultūra, atliekas gyventojai rūšiuoja atsakingiau, – tačiau sąmoningumui augti dar yra vietos. Viena iš sąmoningumui augti būtinų prielaidų – žinios.

Visi puikiai žinome, kad plastikas, stiklas ir popierius turi savo atskirus konteinerius, o visa kita keliauja į bendrųjų atliekų konteinerius. Tačiau ar galėtumėte nesudvejoję atsakyti, kur mesti kartoninę dėžutę nuo picos, kuri užsiteršusi riebalais ir maisto likučiais? Kur pilti aliejaus likučius ar mesti plastikinį aliejaus buteliuką? Galų gale – ar kada nors susimąstėte, kodėl apskirtai mūsų šalyje susidaro tiek daug atliekų ir didelė dalis jų vis dar keliauja į sąvartynus, nors galėtų būti perdirbama ir pakartotinai panaudojama?

Žinias gilinti ir pasitikrini kviečia „Atliekų kultūros“ egzaminas

Projektas „Atliekų kultūra“ jau ketvirtus metus skatina gyventojų sąmoningumą tvarumo ir atliekų rūšiavimo srityse. Šie metai – ne išimtis, tačiau juos pasitinkame su dar daugiau iššūkių, naujomis ir jau pamėgtomis iniciatyvomis. Viena jų – trečią kartą organizuojamas „Atliekų kultūros“ egzaminas, kuris šiais metais vyks balandžio 28 dieną.

„Norime, kad gyventojai patys prisidėtų prie gražesnės, švaresnės ir saugesnės aplinkos, tačiau akivaizdu, kad nepakanka vien tik raginti gyventojus rūšiuoti atliekas ir mesti jas į tam skirtus konteinerius. Esame įsitikinę, kad situacija keisis tik tuomet, kai visi gyventojai nuo moksleivio iki  senjoro žinos daugiau, supras tikrąją rūšiavimo naudą – kodėl taip turėtų elgtis ir kokia viso to prasmė“, – sako T. Vaitkevičius.

Testo forma pasitikrinti savo žinias apie atliekų prevenciją, tvarkymą, rūšiavimą ir jų perdirbimą praėjusiais metais panoro daugiau nei 14 tūkst. dalyvių iš visos Lietuvos. Didžiausią aktyvumą pademonstravo švietimo ir ugdymo įstaigos – renginyje savo žinias tikrino net 252 mokyklų moksleiviai.

VAATC vadovas tikina, kad pagrindinis egzamino tikslas – ne varžymasis dėl įvairių prizų, kurių, beje, šiame konkurse netrūksta. Svarbiausia – suteikti galimybę žmonėms patikrinti savo turimas žinias bei praplėsti jas nauja, aktualia informacija, supažindinti su atliekų tvarkymo pokyčiais ir jų nauda.

Atkreipdamas dėmesį į tai, kad egzamino dalyviai bus suskirstyti į amžiaus grupes ir  moksleiviai spręs jiems specialiai parengtus testus, T. Vaitkevičius tikisi, kad jau tradicija tampantis egzaminas atkreips ir ugdymo programų rengėjų dėmesį.

„Tikrai netrūksta mokytojų, kurie savarankiškai integruoja atliekų kultūrą į mokymosi programą ir skiria savo asmeninį laiką tam, kad rodytų pavyzdį jaunajai kartai. Tačiau tam, kad pakeistume situaciją, nepakanka tik gerų pavienių žmonių norų. Mokomųjų dalykų daug, laiko trūksta, todėl norint, kad atliekų kultūra taptų pilnaverčiu ugdymo dalyku, reikalingi atitinkami sprendimai ir švietimo sistemoje“ – teigia VAATC vadovas.

Švietimo tvarumo ir atliekų rūšiavimo srityse bei rūpinimosi savo aplinka būtinumą pabrėžia ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministras Simonas Gentvilas: „Tai, kaip mes elgiamės su nereikalingais daiktais, atlikusiomis pakuotėmis, lemia kokioje aplinkoje mes gyvensime rytoj. Mums visiems patinka švarūs namai, gražūs daiktai, estetiška aplinka. Pažinkime, kaip prie to prisidėti patiems kasdienybėje, neužteršiant savo ir kitų aplinkos".

Daugiau informacijos apie Egzaminą – jo interneto puslapyje egzaminas.atliekukultura.lt. Šiame puslapyje rasite ir žinyną, padėsiantį pasirengti Egzaminui.

VAATC organizuojamą renginį globoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Projekto partneriai – šalies regioniniai atliekų tvarkymo centrai: Utenos RATC, Panevėžio RATC, Klaipėdos RATC, Kauno RATC, Tauragės RATC, Šiaulių RATC.

 


 


Kalėdų paliekamas pėdsakas: per 3 šventines dienas kiekvienas mūsų sugeneruoja 650 kg CO² emisiją

Per Šv. Kalėdas susitinkame su artimaisiais, bendraujame, švenčiame ir keičiamės dovanomis. Tačiau svarbiausia metų šventė planetai daro tokį poveikį, kurio negalime pavadinti dovana. Skaičiuojama, kad vienas žmogus per šventinį laikotarpį sugeneruoja iki 650 kg anglies dvideginio emisiją, o vidutinės kalėdinės vakarienės paliekamas pėdsakas siekia iki 20 kg CO² emisijos.

 

Mums – šventė, gamtai – sunkus darbymetis

„Mums ši šventė kelia tiek džiugių emocijų, kad apie jos paliekamą pėdsaką net nesusimąstome. Jei mums Kalėdos – atsikvėpimas nuo darbų, gamtai, priešingai, šios šventės yra sunkus darbymetis“, – sako pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos VšĮ „Gamtos ateitis“ viešinimo ir rinkodaros vadovė Diana Ramanauskaitė.

Pasak jos, nėra bendros pasaulinės statistikos, kokią naštą užkrauname gamtai per šventes keliaudami, pakuodami dovanas, puošdami eglutes ir vakarieniaudami. Bendrą vaizdą galime susidaryti tik iš pavienių skirtingose šalyse surinktų duomenų, kurie, deja, nėra džiuginantys.

„Visgi yra ir geroji pusė – žinodami,  kokią žalą aplinkai darome per šventes ir planuodami savo asmeninius naujųjų metų tikslus, į juos galime įtraukti ir siekį mažinti aplinkai daromą poveikį. Įsipareigoti pokyčiams turi ne tik įvairios pramonės šakos, bet ir kiekvienas mūsų“, – dalijasi D. Ramanauskaitė.

Britų kalėdinių vakarienių pėdsakas prilygsta 240 mln. kilometrų kelionei automobiliu

Dar prieš gerą dešimtmetį Mančesterio universiteto mokslininkai nustatė, kad Jungtinėje Karalystėje dėl vidutinės kalėdinės vakarienės į aplinką išskiriama 20 kg anglies dvideginio emisijos. 60 procentų šio pėdsako sudaro vakarienei kepamo kalakuto gyvavimo ciklas.

Visos šalies mastu britų kalėdinės vakarienės „sugeneruoja“ 51 tūkst. tonų CO² emisijos – tiek pat, kiek pėdsako paliktume automobiliu nuvažiavę 240 mln. kilometrų arba 300 kartų nuvažiavę iki Mėnulio ir atgal.

Mokslininkų teigimu, tokį pėdsaką palieka 8 žmonių vakarienė, kurią sudaro keptas ir kimštas kalakutas, keptos bulvės ir daržovės, spanguolių padažas ir kiti įprasti užkandžiai. Vertinant vakarienės patiekalų sudaromą taršos pėdsaką, buvo atsižvelgiama į visus maisto pramonės etapus: kalakuto ir daržovių auginimą, maisto saugojimą, vartotojų apsipirkimą, patiekalų gamybą namuose ir po jos susidarančias atliekas.

Kiti pėdsaką paliekantys atributai: pakavimo popierius ir popieriniai atvirukai

Kitą šventinio „pėdsako“ dalį sudaro mūsų mėgstami atributai: pakavimo popierius ir popieriniai atvirukai. 1,3 kg pakavimo popieriaus gamyboje sugeneruojama 3,5 kg anglies dvideginio, o papildomą taršą sudaro popieriaus išvežiojimas į pardavimo vietas.

Ekseterio universiteto tyrėjų teigimu, vieno kalėdinio atviruko siuntimas paštu į aplinką išmeta 140 g anglies dvideginio. Į šią vertę nėra įskaičiuotas kalėdinio atviruko gamybos paliekamas pėdsakas.

Žinant, kad vien JAV gyventojai kasmet švenčių proga išsiunčia 7 mlrd. popierinių atvirukų, o Jungtinėje Karalystėje šis skaičius siekia 150 mln., taršos poveikis yra didžiulis. Mūsų maži šventiniai džiaugsmai aplinkai kainuoja milžinišką taršos apkrovą.

Ką galime keisti savo kasdienybėje?

„Pradėti verta nuo mažų žingsnių – negaminti daugiau maisto nei reikia ne tik per šventes, bet ir ištisus metus. Verta susimąstyti, ar tikrai kasdien ir per šventes turime naudoti mėsos patiekalus – būtent mėsos pramonės paliekamas pėdsakas yra didžiausias. Buityje ir šventėse atsisakyti sunkiai perdirbamų puošmenų – blizgučių, girliandų, lempučių, vaikų gimtadienių šventinių atributų iš plastiko ar popieriaus“, – apibendrina VšĮ „Gamtos ateitis“ viešinimo ir rinkodaros vadovė Diana Ramanauskaitė.

Ji priduria, kad popierinius atvirukus visų švenčių proga galime keisti elektroniniais. VšĮ „Gamtos ateitis“ per šias žiemos šventes žmones kvietė naudotis specialiai šiuo tikslu sukurtais skaitmeniniais kalėdiniais sveikinimais ir pamažu atsisakyti įprastų popierinių.

Apie „Gamtos ateitis“

VšĮ „Gamtos ateitis“ – licencijuota, viena didžiausių pakuočių atliekų tvarkymo organizacijų Lietuvoje, koordinuojanti Lietuvos gamintojų ir importuotojų tiekiamų į Lietuvos Respublikos vidaus rinką pakuočių atliekų tvarkymą. Organizacijos tikslas – atstovaujant Lietuvos gamintojams ir importuotojams, vystyti tvarią ir efektyvią pakuočių atliekų tvarkymo veiklą, taip pat – įvairiomis priemonėmis vykdyti visuomenės švietimą ir edukaciją, siekiant didinti gyventojų, savivaldos, verslo atsakomybę ir sąmoningumą aplinkos taršos pakuočių atliekomis bei jų rūšiavimo klausimais.


KVIEČIAME Į NEMOKAMĄ SPEKTAKLĮ!

TAUSOJU, VADINASI, EGZISTUOJU

KADA: 2021 m. gruodžio 16 d. 14.00 val.. Spektaklio trukmė 1 val. 30 min.

KUR: Vytauto g. 69, Trakai (Trakų kultūros rūmuose).

Aplinkosauginio meninio renginio „TAUSOJU, VADINASI, EGZISTUOJU“ idėja - visuomenės aplinkosauginio sąmoningumo didinimas meninėmis priemonėmis; tikslas - skatinti atsakingą elgesį, atsakingą vartojimą, akcentuoti kiekvieno mūsų būtiną dėmesį aplinkosaugai. Apie klimato kaitą ir kasdienius mūsų įpročius kviečiame kalbėti interaktyviomis meninėmis formomis: teatro trupė „4ROOMS“ pristatys forumo teatro spektaklį (plačiau apie trupę https://www.4roomstheatre.com/musukomanda), po kurio interaktyvią diskusiją su auditorija moderuos darnaus vystymosi ekspertė Audronė Alijošiutė – Paulauskienė. Tai spektaklis, kurio metu aktoriais tampame visi.

Z karta ir verslo socialinė atsakomybė” - verslo aplinkai, verslo socialinei atsakomybei orientuotas scenarijus. Nors teisinė sistema nustato tam tikras elgesio taisykles įmonėms, tačiau - pavyzdžiai liudija - ne visada jų laikomasi. Tik maža dalis įmonių, saugodamos aplinką, elgiasi proaktyviai. Daug dažniau įmonės deklaruoja esą atsakingos, tačiau jų pagrindinis variklis - pelno ir augimo siekimas.

Įsivaizduokite situaciją: į kolektyvą ateina jaunas profesionalas, kurio žinios bei gebėjimai šiuo metu itin reikalingi įmonei. Jis, Z kartos atstovas, rimtai žiūri į įmonių socialinę atsakomybę, todėl savo “nepatogiais” klausimais drumsčia nusistovėjusią rutiną. Dauguma įmonės darbuotojų patenkinti esama rutina (“svarbu gauti atlyginimą laiku”) ir neplanuoja apsunkinti savęs papildomomis veiklomis, įsipareigojimais, diskusijomis. Jaunasis profesionalas pasirengęs keisti darbo vietą, jei įmonė liks prie savo pasenusių nuostatų. Kaip šioje situacijoje reaguos vadovai?

P.S. Su savimi turėti galimybių pasą ir dėvėti kaukę.

Renginio sumanytojai ir vykdytojai

VšĮ Sumani Vizija https://www.4roomstheatre.com

Trakų rajono savivaldybės administracijos Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyrius


Pradėkime ruoštis šv. Kalėdoms tvariai ir iš anksto!

Kviečiame Trakų raj. bendruomenės narius, šeimas, draugų kompanijas ir visus, norinčius pasiruošti gamtai draugiškoms Kalėdoms, dalyvauti Trakų raj. savivaldybės bei aplinkosauginės iniciatyvos “Kita forma” organizuojamuose nemokamuose, gamtai draugiškuose kūrybiniuose užsiėmimuose nuotoliniu būdu “Kalėdos Trakuose kitaip '21”!

Jų metu ruoškitės laukiamiausiai žiemos šventei aplinkai draugiškais būdais, remdamiesi tvarios aplinkos ir tvaraus gyvenimo būdo principais, mažindami prieššventinį, skubėjimo iššauktą vartotojiškumą, bei susidarančių atliekų kiekį!

Kartu su šeimos nariais, draugais, kolegomis kviečiame kurti šeimos advento kalendorių bei kalėdinį vainiką, naudojant antrines žaliavas ir namų aplinkoje bei gamtoje randamas medžiagas!

Pirmosios kūrybinės dirbtuvės - jau lapkričio 25 d., 18:00 - 19:30, nuotoliniu būdu.

Registracija edukacijai - būtina: https://forms.gle/ntmxcdnPXQbBhFBDA

Projektas "Kalėdos Trakuose kitaip '21" kviečia Trakų raj. bendruomenių narius, šeimas, draugus, kolegas ir bendraminčius į paskutinįjį kūrybinį užsiėmimą, kurio metu kartu pasigaminsime kalėdinį vainiką!

Kūrybinis užsiėmimas vyks gruodžio 2 d., 18:00 - 19:30, nuotoliniu būdu!

Renginys nemokamas, skirtas Trakų raj. bendruomenėms, registracija į jį - būtina: https://forms.gle/iUNaeSo8YgmKqTSB6


Pradėkime ruoštis šv. Kalėdoms tvariai ir iš anksto!

Kviečiame Trakų raj. ugdymo įstaigas dalyvauti Trakų raj. savivaldybės bei aplinkosauginės iniciatyvos “Kita forma” organizuojamuose nemokamuose, gamtai draugiškuose kūrybiniuose užsiėmimuose nuotoliniu būdu “Kalėdos Trakuose kitaip '21”

Jų metu ruoškitės laukiamiausiai žiemos šventei aplinkai draugiškais būdais, remdamiesi tvarios aplinkos ir tvaraus gyvenimo būdo principais, mažindami prieššventinį, skubėjimo iššauktą vartotojiškumą, bei susidarančių atliekų kiekį!

Kviečiame kurti kalėdines dekoracijas, papuošimus, žaisliukus, dovanėles bei vainikus naudojant antrines žaliavas bei namų aplinkoje pasitaikančias medžiagas! 

Pirmosios kūrybinės dirbtuvės - jau lapkričio 10 d.! Jų metu derinsime matematiką su ekologija, kurdami advento kalendorius iš antrinių žaliavų!

Numatomi du edukacijų laikai pagal amžiaus grupes:

10:00 - 10:45 ikimokyklinukai, 1-4 klasių mokiniai

12:00 - 12:45 5-8 klasių mokiniai

Registracija edukacijai - būtina: https://forms.gle/3VceNYU7EeC6knaR9

Lapkričio 17 d.

Chemijos ir istorijos pamokos ekologijoje - vonios druskų gamyba ir kalėdinis protmūšis

10:00 - 10:45 ikimokyklinukai, 1-4 klasių mokiniai

12:00 - 12:45 5-8 klasių mokiniai

Lapkričio 24 d.

Technologijų pamoka ekologijoje - kalėdinės eko dekoracijos

10:00 - 10:45 ikimokyklinukai, 1-4 klasių mokiniai

12:00 - 12:45 5-8 klasių mokiniai

 


Išmaniosios technologijos žada proveržį perdirbant plastiką

Šiandien pasaulyje perdirbama vos 10% plastiko. Barjerą galėtume įveikti, plastiko pakuotes pradėję žymėti skaitmeniniais „vandens ženklais“. Atliekoms pasiekus rūšiavimo konvejerį, aukštos rezoliucijos stebėjimo kameros atpažintų ir nuskaitytų ant pakuočių esančius ženklus, o tai leistų jas tiksliai išrūšiuoti ir perdirbti. Tokią plastiko perdirbimo ateitį žada „Alliance to End Plastic Waste“ ir Europos prekių ženklų asociacijos sukurta inovacija.

Naujuoju išradimu tikimasi keleriopai didinti plastiko perdirbimo apimtis

Projekto autorių tikėjimą idėja išduoda jos pavadinimas HolyGrail2.0. Kaip viduramžiais tikėta, jog gyvenimą pratęs atrastas Šventasis Gralis, taip dabar tikimasi, kad „vandens ženklai“ gali turėti revoliucinės įtakos plastiko perdirbimo rezultatams.

„Mes, dirbantys plastiko perdirbimo sektoriuje, gerai žinome šią problemą – dalis plastiko pakuočių yra neperdirbama todėl, kad yra pagamintos iš kombinuoto plastiko arba iš tinkamai neidentifikuoto plastiko. Daug vilčių dedame į išmaniųjų technologijų pagrindu kuriamus sprendimus, nes tik apjungę gerus rūšiavimo įpročius ir skaitmeninius išradimus, galėsime pasiekti didesnių plastiko perdirbimo apimčių“, – sako pakuočių atliekų tvarkymo VšĮ „Gamtos ateitis“ Aplinkosaugos ekspertė Dalia Gedgaudienė.

Plastiko žymėjimas vandens ženklais netrukdytų kitoms funkcijoms

Vandens ženklais išmargintas plastikas netrukdytų kitoms pakuočių atliekamoms funkcijomis, nes žmogaus akiai šie ženklai būtų nematomi. Juos atpažintų tik skaitmeninės kameros „akis“, kuri pagal ženklo tipą nustatytų plastiko rūšį ir tolesnį jo naudojimą. Kameros akies jautrumas vandens ženklams pakankamai didelis – konvejeriui judant 3 m/s greičiu, ji geba nuskaityti pašto ženklo dydžio žymas, kuriose nurodyta, iš kokio plastiko yra pagaminta pakuotė.

Prieš kelis mėnesius vandens ženklais pažymėto plastiko perdirbimas buvo pradėtas testuoti Danijoje, Amagerio miesto tyrimų centre pusiau industrinėmis sąlygomis. Vėliau testai bus pradėti Vokietijoje ir Prancūzijoje laboratorinėmis ir industrinėmis sąlygomis. Testų metu bus vertinama, kiek ir kaip plastiko žymėjimas keičia perdirbimo rezultatus: ar kamera geba nuskaityti visus ženklus ant slenkančio konvejerio ir ar teisingai identifikuota plastiko rūšį.

Išradimą bus galima pritaikyti rūšiuojant plastiką namuose

Ilgainiui šiuo išradimu žmonės galėtų naudotis ir namuose, kai telefonu nuskaitę vandens ženklus, gautų instrukciją dėl pakuotės rūšiavimo. Tai jiems padėtų priimti teisingą sprendimą, į kokį konteinerį mesti išrūšiuotas atliekas.

„Atliekų rūšiavimas reikalauja įgūdžių, jie susiformuoja ne iš karto. Kaip kitose gyvenimo srityse sėkmingai pasitelkiame išmaniąsias programėles, taip jų pagalba galėtume palengvinti ir atliekų rūšiavimą namuose“, – komentuoja VšĮ „Gamtos ateitis“ ekspertė D. Gegaudienė.

Vienas iš šiuo metu testuojamos inovacijos autorių – tai 80 organizacijų vienijanti asociacija „Alliance to End Plastic Waste“, siekianti mažinti plastiko vartojimą ir plastiko atliekų apimtis visoje planetoje.   

Apie „Gamtos ateitis“

VšĮ „Gamtos ateitis“ – licencijuota, viena didžiausių pakuočių atliekų tvarkymo organizacijų Lietuvoje, koordinuojanti Lietuvos gamintojų ir importuotojų tiekiamų į Lietuvos Respublikos vidaus rinką pakuočių atliekų tvarkymą. Šiais metais ji planuoja sutvarkyti daugiau nei 97 tūkst. tonų į Lietuvą išleistų pakuočių atliekų. Organizacijos tikslas – atstovaujant Lietuvos gamintojams ir importuotojams, vystyti tvarią ir efektyvią pakuočių atliekų tvarkymo veiklą, taip pat – įvairiomis priemonėmis vykdyti visuomenės švietimą ir edukaciją, siekiant didinti gyventojų, savivaldos, verslo atsakomybę ir sąmoningumą aplinkos taršos pakuočių atliekomis bei jų rūšiavimo klausimais.

 


Artėjant Vėlinėms ekspertai pataria, kaip tvarkant kapavietes išlikti draugiškiems aplinkai

Vėlinių laikotarpiu dažnas gyventojas lanko artimųjų kapavietes ir rūpinasi jų priežiūra. Tačiau kraštovaizdžio ir atliekų tvarkymo specialistai teigia, kad rinkdamiesi, kaip dekoruosime kapus, turėtume nepamiršti tausoti aplinką ir pasitelkti tvarius sprendimus. Pasak jų, rūpestis kapaviečių puošmenomis neturi užgožti artimųjų pagerbimo ir atminimo.

Keičiasi kapų tvarkymo įpročiai

MB „Memorus“ direktorė, kraštovaizdžio specialistė Eglė Balčiūnienė teigia, kad ekologiškas kapų tvarkymas daugumai gyventojų vis dar nauja tema. „Girdėdami apie besikeičiantį pasaulinį požiūrį į ekologiją, dalis klientų pradeda teirautis tvaresnių sprendimų, todėl pagalvojame, kaip tą poreikį būtų galima patenkinti, patys šviečiame esamus klientus apie alternatyvas bei galimybes“, – sako pašnekovė.

Balčiūnienė pasakoja, kad tvarkant kapavietes, bent jau didmiesčiuose ir tarp jaunų žmonių, vis labiau kreipiamas dėmesys į atliekų rūšiavimą, mažesnį žvakelių skaičių bei minimalizmą kapo puošyboje. Vis dažniau žmonės renkasi natūralius kapo puošimo elementus, populiarėja stacionarios ir ilgaamžės žvakidės.

Kraštovaizdžio ekspertė sako, kad tvarkant kapavietes svarbu yra ne papuošimų kiekybė, bet kokybė. „Natūralios, kokybiškos medžiagos vizualiai atrodo geriau, jos malonesnės akiai, o ilgalaikėje perspektyvoje ir ekonomiškesnės. Tokiu požiūriu dekoruotas kapas atrodo subtiliai, skoningai. Tačiau kaip ir visur galioja pagrindinė taisyklė – saikingas visa ko kiekis.

Ekologiškos kapaviečių priežiūros alternatyvos

MB „Memorus“ direktorė E. Balčiūnienė pasakoja, kad aplinkai mažiau žalos būtų daroma, jei kapavietė būtų įrengiama be standartinių betoninių tvorelių, paminklų, granito plokščių. Tokiu atveju galima rinktis suyrančias ar natūralias medžiagas, tokias kaip lietuviškas lauko riedulys, medinis koplytstulpis, pinta iš vytelių ar medinė tvorelė. Idealiu atveju kapavietė galėtų būti dengta veja, o joje pastatyta medinė atminimo lentelė su mirusiojo duomenimis.

Visgi kraštovaizdžio ekspertė pastebi, kad dėl to, jog atsakomybė už kapų priežiūrą tenka artimiesiems, dažniau ieškoma praktiškesnių, o ne ekologiškesnių sprendimų. „Kapo vidaus tvarkymui galima naudoti natūralias ir suyrančias medžiagas, pavyzdžiui, grikių lukštus, medžio mulčią, pušų žievę, kankorėžius, smėlį, juodžemį, o likusią kapavietės dalį apželdinti daugiamečiais augalais. Tačiau tokie sprendimai nėra ilgaamžiai, nes augalais reikia rūpintis, biri danga turi būti prižiūrima, kad joje neaugtų piktžolės, su laiku keičiasi ir estetinis vaizdas.“

Pašnekovė sako, kad jau keletą metų floristai, kapus prižiūrinčios įmonės skatina klientus rūpintis ekologija ir siūlo natūralius iš vytelių ar šiaudų pagamintus kapaviečių papuošimus. Pasak jos, kapaviečių karkaso dekorui naudojamos gyvos ar džiovintos gėlės, samanos, kankorėžiai, šermukšnio uogos, viržių, medžio, kalocefalų šakelės ir kiti gamtoje randami turtai. „Pasigaminti tokią kompoziciją tikrai labai paprasta, tereikia paruošto karkaso, karštų klijų, gamtos gėrybių ir šiek tiek fantazijos. Tokios puošmenos yra natūralios, per laiką suyrančios, ekologiškos, estetiškos ir gana ekonomiškos“, – teigia E. Balčiūnienė.

Ilgai tarnaujančios puošmenos

Tvariau prižiūrėti kapavietes galima jas dekoruojant daugiamečiais augalais. Augalų tręšimui taip pat rekomenduojama naudoti ekologiškas ir gamtai nekenkiančias trąšas. „Maža smulkmena, kurią galime padaryti kiekvienas, tai palikti pardavėjui plastikinius sezoninių ar daugiamečių gėlių vazonėlius, jeigu planuojame nupirktą augalą iš karto pasodinti. Juos antrą kartą gali panaudoti medelynai, gėlių ūkiai. Kai kurie prekeiviai augalų šaknis jau dabar įvynioja į laikraštį“, – pasakoja MB „Memorus“ direktorė.

Dažna gyventojų daroma klaida tvarkant kapus – įsigyjamos nekokybiškos dirbtinės gėlės, kurios pasitarnauja tik kaip trumpalaikė dekoro priemonė. Kokybiškų gėlių kompozicija gali būti naudojama 2–3 metus. Taip pat yra ir su ne vieną sezoną naudojamais žibintais su keičiamais įdėklais, kurie yra geresnis pasirinkimas nei kas kartą degamos vienkartinės plastikinės ar stiklinės žvakės.

„Visi galime prisidėti prie aplinkos tausojimo naudodami stacionarius metalinius ar granitinius žibintus, kuriuose būtų keičiami tik patys įdėklai. Sprendžiant šią problemą gaminame rankų darbo granitines žvakides, į kurias dedame net 110 val. degančius įdėklus. Tokios žvakidės naudojamos ilgai ir yra išskirtinis kapavietės puošybos akcentas. Verta atkreipti dėmesį ir rinktis įdėklus, kurie užpildyti natūraliu, kokybišku, ilgai degančiu vašku. Dažnai parduotuvėse parduodami didžiuliai stikliniai ar plastikiniai indai skirti tik efektui sukurti, tačiau jų ugnelės degimo laikas trumpas“, – sako E. Balčiūnienė.

Rūšiuoti atliekas svarbu ir kapinėse

UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro Rinkliavų administravimo ir kontrolės padalinio vadovas Mindaugas Varnas teigia, kad svarbu nepamiršti, jog atliekas rūšiuoti turime ir kapinėse. Žaliosios atliekos, vainikai, nužydėjusios gėlės, kiti augalai, nugrėbti lapai turi būti metami į žaliųjų atliekų konteinerius. Į buitinėms atliekoms skirtus konteinerius reikėtų mesti kitas atliekas, tokias kaip žvakių liekanas, plastikines ir stiklinės žvakides, vainikų juostas.

„Gyventojai, kurie atliekas aktyviai rūšiuoja kasdieniniame gyvenime, taip pat sąmoningai elgiasi ir lankydami artimųjų kapus. Tvarkant kapavietes susidariusias atliekas jie išrūšiuoja ir išmeta į atitinkamus konteinerius. Sąmoningas ir atsakingas kapinių tvarkymas ženkliai sumažintų atliekų sankaupas“, – sako pašnekovas.

Pasak M. Varno, artimųjų noras pagerbti Anapilin išėjusius brangius žmones, kuo įstabiau išpuošiant jų kapus, kartais užgožia tikrąją kapų lankymo prasmę – atminti ir pagerbti mirusįjį, prisiminti jį dėkinga širdimi, uždegti žvakutę ir pasimelsti. Visgi jis pastebi, kad kapų tvarkymo tradicijos pamažu keičiasi – masyvūs paminklai ir gėlių darželiai kapuose lieka praeityje. Vyrauja minimalistinis kapų įrengimas, ekologiškas požiūris į papuošimus, grįžtama prie natūralumo.

„Vis dažniau kapų lankytojai sąmoningai renkasi tokias kompozicijas, kurias vėliau būtų galima  kompostuoti, o ant kapo uždegama tik viena žvakutė. Daugybė stiklo, celofano, plastiko, metalo, dažytų audinių yra išvežama iš kapinių į sąvartynus. Todėl naujos kapaviečių priežiūros tendencijos ypač prisidės prie aplinkos taršos mažinimo“, – teigia atliekų tvarkymo specialistas.

„Atliekų kultūra“ pataria:  venkime daugybės papuošimų, jie nebūtini, kad kapavietė atrodytų graži ir tvarkinga. Visų šventųjų ir Vėlinių dieną ypatingai svarbus dvasinis ryšys, o kapų puošimas turėtų tapti saikinga tradicija.

           


            KVIEČIAME Į NEMOKAMĄ SPEKTAKLĮ!

            TAUSOJU, VADINASI, EGZISTUOJU

KADA: 2021 m. lapkričio 11d. 13.00 val.. Spektaklio trukmė 1 val. 30 min.

KUR: Vytauto g. 33, Trakai (Savivaldybės didžiojoje salėje).

Aplinkosauginio meninio renginio „TAUSOJU, VADINASI, EGZISTUOJU“ idėja - visuomenės aplinkosauginio sąmoningumo didinimas meninėmis priemonėmis; tikslas - skatinti atsakingą elgesį, atsakingą vartojimą, akcentuoti kiekvieno mūsų būtiną dėmesį aplinkosaugai. Apie klimato kaitą ir kasdienius mūsų įpročius kviečiame skalbėti interaktyviomis meninėmis formomis: teatro trupė „4ROOMS“ pristatys forumo teatro spektaklį (plačiau apie trupę https://www.4roomstheatre.com/musukomanda), po kurio interaktyvią diskusiją su auditorija moderuos darnaus vystymosi ekspertė Audronė Alijošiutė – Paulauskienė.

Tai spektaklis, kurio metu aktoriais tampame visi.

Z karta ir verslo socialinė atsakomybė” - verslo aplinkai, verslo socialinei atsakomybei orientuotas scenarijus. Nors teisinė sistema nustato tam tikras elgesio taisykles įmonėms, tačiau - pavyzdžiai liudija - ne visada jų laikomasi. Tik maža dalis įmonių, saugodamos aplinką, elgiasi proaktyviai. Daug dažniau įmonės deklaruoja esą atsakingos, tačiau jų pagrindinis variklis - pelno ir augimo siekimas.

Įsivaizduokite situaciją: į kolektyvą ateina jaunas profesionalas, kurio žinios bei gebėjimai šiuo metu itin reikalingi įmonei. Jis, Z kartos atstovas, rimtai žiūri į įmonių socialinę atsakomybę, todėl savo “nepatogiais” klausimais drumsčia nusistovėjusią rutiną. Dauguma įmonės darbuotojų patenkinti esama rutina (“svarbu gauti atlyginimą laiku”) ir neplanuoja apsunkinti savęs papildomomis veiklomis, įsipareigojimais, diskusijomis. Jaunasis profesionalas pasirengęs keisti darbo vietą, jei įmonė liks prie savo pasenusių nuostatų. Kaip šioje situacijoje reaguos vadovai?

P.S. Su savimi turėti galimybių pasą ir dėvėti kaukę.

Renginio sumanytojai ir vykdytojai

VšĮ Sumani Vizija https://www.4roomstheatre.com

Trakų rajono savivaldybės administracijos Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyrius


UAB „VAATC“ Žaliųjų atliekų surinkimo aikštelėje Trakų g. 1a, Lentvaryje, parduodamas kokybiškas augalinės kilmės kompostas

UAB „VAATC“ Žaliųjų atliekų surinkimo aikštelėje Trakų g. 1a, Lentvaryje, parduodamas kokybiškas augalinės kilmės kompostas 9,95 Eur/m3 (su PVM).

Šioje aikštelėje priimamos žaliosios atliekos: nupjauta žolė, lapai, šakos. Metų eigoje šios atliekos yra kompostuojamos - smulkinamos, vartomos, tarpusavyje maišomos bei sijojamos, o tam, kad užtikrinti kokybišką rezultatą, kompostavimo metu stebima koks yra drėgmės kiekis bei temperatūra gaminamo komposto viduje. Galime pasidžiaugti - atlikti tyrimai patvirtino, kad pavyko pagaminti puikų, aukštos kokybės kompostą!

Teirautis tel. 8 687 29596.

 


Pagrindinė informacija apie didelių gabaritų, žaliųjų ir asbesto turinčių atliekų priėmimo tvarką, limitus, įkainius, asbesto turinčių atliekų priėmimo vietas ir kt.

https://www.vaatc.lt/aiksteles/atlieku-priemimo-ir-kontroles-proceduru-aprasymas/


Valomos Trakų miesto ežerų pakrantės

 

Spalio pradžioje pradėtos valyti Trakų miesto ežerų (Totoriškių, Lukos ir Galvės) pakrantės. Tai tęstinis 3 metus vykstantis projektas. Šių metų darbus numatoma baigti per 2 savaites.

Numatytuose plotuose šienaujamos ne tik nendrės, bet su specialia technika yra ištraukiamos augmenijos šaknys, surenkamos ir išgriebiamos šiukšlės, statybinės atliekos bei sutvarkoma ne mažiau kaip 1 metras pakrantės juostos.

Darbų rezultatai jau matomi ir dabar: surinkta nemažai buitinių ir statybinių atliekų, į krūvas sukrauti sausi augmenijos stiebai. Dėl didelio vėjo kai kur gali būti įrengiami papildomi pontonai sugaudyti nendrių stiebus vandenyje, kad nebūtų išnešioti po visą ežerą.

Visi darbai vykdomi jau pasibaigus maudymosi sezonui ir tuo metu, kai nėra perinčių paukščių.

2019 metais sudaryta sutartis su UAB „Vandens erdvė“ galioja 3 metus, tad tikimės, kad mūsų ežerų pakrantės gražės ir bus patogesnės maudymuisi.

Dėl tolimesnės pakrančių priežiūros ir numatomo finansavimo bus sprendžiama kitų metų pradžioje.

Norint išsamiau sužinoti apie vykdomą projektą, kreipkitės į Trakų rajono savivaldybės Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyrių.

Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyriaus informacija


Projekto „Švaros ambasadoriai“ organizatoriai: telkimės, švaros ambasadoriais gali tapti visi

Informacija atnaujinta: 2022-05-06

Atgal
Projekto vertė
Projekto laikotarpis