Iš viso rezultatų:

Aktuali informacija

Atostogauti tvariai ir atsakingai – tai daugiau laiko skirti atostogų buičiai

Atostogų metas tampa iššūkiu mūsų geriems įpročiams, taip pat ir atliekų rūšiavimui. Nusprendę rimtai pailsėti, atostogų „išleidžiame“ ir rūšiavimo įpročius. Tai bumerangu sugrįžta mūsų pasirinktoms poilsio vietoms – miškui, paežerei ar pajūriui – kur po smagių laisvalaikio valandėlių nerūpestingai paliekame šiukšliną plotą. Pakuočių atliekų tvarkytojai primena, kad atsakingo rūšiavimo principais derėtų vadovautis ištisus metus ir pataria, kaip atostogas leisti tvariai ir atsakingai.

Rūšiavimas – toks pats kasdienis įprotis kaip ir dantų valymas

„Natūralu ir žmogiška, jog per atostogas norisi užsimiršti nuo visų prievolių. Visgi atliekų rūšiavimas – pareiga, kuriai dera įsipareigoti ne tik darbinguoju sezonu, ir ne tik atkakliems rūšiavimo mėgėjams. Mums metas nusiteikti, jog rūšiavimas ilgainiui virs tokiu pačiu įpročiu, kaip ir kasdienis dantų valymas. Jeigu atostogų aplinkybės priverčia visas atliekas mesti į vieną šiukšliadėžę, vertėtų stabtelti ir ieškoti kitokių išeičių. Diskutuoti su vasarnamių nuomotojais, prašyti jų pagalbos – nes tik tokių poreikių turintys atostogautojai paskatins nuomotojus aprūpinti vasaros būstus rūšiavimui skirtais konteineriais ir šiukšliadėžėmis“, – sako pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos VšĮ „Gamtos ateitis“ viešinimo ir marketingo vadovė Diana Ramanauskaitė. 

Jos teigimu, prityrusiems atliekų rūšiuotojams reikėtų iš anksto nusiteikti, jog atostogų vietoje teks prisitaikyti prie kitokių aplinkybių. Remiantis neseniai atliktu tyrimu, tokių Lietuvoje yra dauguma: atliekas rūšiuojantys nurodė net 95% Lietuvos gyventojų, o daugiau nei pusė jų atliekas rūšiuoja visada, tad su atostogų keliamais iššūkiais susiduria daugelis.

Į kelionę vežtis daugkartinio naudojimo pakuotes

Atostogų metu galima sumažinti plastiko ir popieriaus atliekų, į kelionę pasirinkus daugkartinio naudojimo priemones: metalinius ar tvaraus plastiko vandens butelius bei puodelius, medžiaginius krepšius pirkiniams, tvaraus plastiko indelius užkandžiams, kietąjį muilą ir netgi kietąjį šampūną. Galbūt tai pareikalaus daugiau pasirengimo prieš kelionę, tačiau jos metu nereikės spręsti moralinės dilemos, ką daryti su dar vienu plastiko maišeliu.

„Labai svarbi tvarių atostogų taisyklė – nieko nepalikti po mūsų apsilankymo gamtoje, parke ar pliaže. Visi užkandžių maišeliai, puodeliai ir maisto atliekos turi keliauti į jiems skirtus konteinerius. Jei jie nepasiekiami – tenka visas atliekas susirinkti su savimi ir išmesti artimiausiame konteineryje. Todėl paprasčiau skirti daugiau dėmesio ir laiko daugkartinio naudojimo pakuočių pasiruošimui prieš kelionę nei vėliau ieškoti, kur išmesti vienkartines atliekas“, –  pataria D. Ramanauskaitė.

  1. Ramanauskaitės teigimu, kita ryškėjanti tendencija – imtis atliekų rūšiavimo, atostogaujant užsienyje. Galbūt tam įkvepia tolimesnė išvyka, buvimas kitokioje aplinkoje, susižavėjimas kitos šalies kraštovaizdžiu.

„Mus, pakuočių atliekų tvarkytojus, ši tendencija liūdina. Suprantame, kad rūšiuoti smagiau, kai lydi džiugios emocijos. Jei rūšiuojame vedini tik įkvėpimo, šis įgūdis neužsiliks. Rūšiavimas – įsipareigojimas sau, kitiems, ateities kartoms ir gamtai. Kviečiame nepasiduoti ir nesustoti – jei jau ėmėtės rūšiuoti atostogaudami užsienyje, įtvirtinkite šį įprotį ir grįžę“, – ragina VšĮ „Gamtos ateitis“ viešinimo ir marketingo vadovė.

Buitinės subtilybės: kaip rūšiuoti kosmetikos pakuotes, laikraščius, pirkinių čekius ir butelių kamščius

Nors dauguma jau esame įgudę atskirti, ką galima mesti į plastiko atliekų konteinerį, atliekų rūšiuotojai vis dar susiduria su atostogų metu pasitaikančiais rebusais. Tuščias kosmetikos priemonių pakuotes galima mesti į konteinerį su nedideliu kremo ar dantų pastos likučiu, kurio nepavyko kitaip pašalinti. Jei likučius pavyksta išstumti ar išgramdyti – tuo geriau, tačiau tai nėra būtinybė.

Atostogaudami prikaupiame įvairių spaudinių – laikraščių, žurnalų, vaikiškų knygelių. Jeigu jų neplanuojame toliau naudoti, juos nedvejodami meskime į popieriui skirtą konteinerį.

Pakuočių atliekų tvarkytojai primena dar vieną taisyklę: jei sukaupėme daug skirtingų pakuočių, nereikia jų sudėti vienos į kitą. Nors mums atrodo, kad taip kompaktiškiau, atliekų tvarkytojai daug lengviau susitvarko su pakuotėmis, kurias išmetame išlankstę ir suspaudę.

Ypač atsakingi atliekų rūšiuotojai nepraleidžia ir tokių smulkmenų kaip pirkinių čekiai. Dalis žmonių pirkinių čekius meta į popieriaus atliekų konteinerį. Atliekų tvarkytojai to nerekomenduoja, nes pirkinių čekiai nėra pakuotės. Be to, daliai kasos juostų naudojamas termopopierius, kuris nėra perdirbamas.

Į popieriaus atliekų konteinerį taip pat negalima mesti maisto likučiais arba riebalais užteršto popieriaus ir kartono. Tai dar viena priežastis, kodėl užkandžius geriau vežtis daugkartinio naudojimo pakuotėse. Tuo tarpu metalinius butelių kamštelius ir metalinius stiklainių dangtelius galima drąsiai mesti į plastiko atliekų konteinerius.

Nuo liepos 3 dienos atsisveikinome su vienkartiniais plastiko indais

Nuo šių metų liepos pradžioje Lietuvos, kaip ir visų ES šalių, parduotuvėse bei kavinėse atsisakoma vienkartinio plastiko indų, plastikinių šiaudelių ir ausų krapštukų. Šie produktai yra keičiami tvariais, gamtą tausojančiais pakaitalais, įgyvendinant ES direktyvą, kuria siekiama sumažinti vienkartinio plastiko keliamą aplinkos taršą.

„Visi šie pokyčiai rodo, jog mes negalime išvengti prievolės daugiau laiko skirti tam, kaip sukurti tvarią buitį – tiek savo namuose, tiek atostogų vietoje. Kuo anksčiau susiformuosime tvaraus vartojimo įpročius, tuo lengviau bus prisitaikyti prie pokyčių, kurių laikui bėgant tik daugės“, – sako VšĮ „Gamtos ateitis“ viešinimo ir marketingo vadovė.

Daugiau patarimų apie atliekų rūšiavimą vasaros sezonu – pridėtame video.


Aplinkosauginis projektas „Mes rūšiuojam. Vasara“ kviečia mažinti atliekas bendruomeniškai

Kartu su vasara nuo birželio 1 d. startuoja aplinkosauginis projektas „Mes rūšiuojam. Vasara“, kuris aktyviai kvies Lietuvos bendruomenes rūšiuoti atliekas, rinkti taškus ir laimėti projekto rėmėjų prizus. Jo organizatoriai tikisi, kad projektas, kurio metu bus renkamos buitinės elektronikos, nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekos, stiprins bendruomeniškumo jausmą kartu mažinti aplinkos taršą.

Jau septintus metus siekiame suburti visas Lietuvos bendruomenes kurti atsakingą, aplinką tausojančią visuomenę. Didelis bendruomenių aktyvumas rodo jų norą gyventi gražesnėje ir švaresnėje aplinkoje bei kartu augantį gyventojų sąmoningumą, kad nerūšiuojamos elektronikos atliekos ne tik teršia aplinką, bet ir kelia pavojų gamtai ir žmonių sveikatai“, – sako Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO), Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Asta Pakštaitė-Marcinkienė.

Šalies bendruomenių, dalyvaujančių šiame projekte, skaičius kasmet auga ir šiuo metu jų yra daugiau kaip 1560. Nuo projekto „Mes rūšiuojam. Vasara“ pradžios bendruomenės jau surinko 679 tonas elektros ir elektroninės įrangos bei nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių.

Projekto organizatoriai (EGIO ir GIA) pasirūpina, kad visiems atidedantiems ar nerandantiems laiko išgabenti iš namų neveikiančių buitinių prietaisų, elektronikos, baterijų ir akumuliatorių būtų sudarytos visos sąlygos šias atliekas priduoti. Su bendruomene sutartu laiku ir sutartoje vietoje atliekos bus surenkamos visai šalia namų.

Maža to, už surinktas atliekas visoms bendruomenėms bus skiriami taškai, kuriuos jos galės iškeisti į projekto rėmėjų įsteigtus prizus (prekes ar paslaugas). Aktyviausiai, daugiausiai atliekų projekto metu tarp savo etapo dalyvių surinkusiai bendruomenei, bus papildomai skiriami 200 eurų vertės kuponai prekėms ar paslaugoms įsigyti.

Projekto „Mes rūšiuojam. Vasara“ partneriai – bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“, „Forum Cinemas“ (www.forumcinemas.lt), „Ogmina“ (www.ogmina.lt), „Office System“ (www.officesystem.lt), „O‘pen Lietuva“ (www.biuroreikmenys.lt). „Skorpiono takas“ (www.skorpionas.lt) ir „Strategija“ (www.gocrazy.lt).  

Projektas vyks trimis etapais. Pirmajame etape (birželio 1 d. – liepos 1 d.) vyks registracija atliekų  surinkimui Klaipėdos, Šiaulių, Telšių ir Tauragės apskrityse, antrajame etape (liepos 1 d. – rugpjūčio 1 d.) – Kauno, Alytaus ir Marijampolės apskrityse, o trečiajame etape (liepos 15 d.– rugpjūčio 15 d.) – Vilniaus, Panevėžio ir Utenos apskrityse.

Bendruomenes, organizacijas ir visus norinčius projekte dalyvauti gyventojus kviečiame registruotis tel. 8 (5) 206 0901 arba mob. tel. 8 684 03849, elektroniniu paštu info@mesrusiuojam.lt. Daugiau informacijos apie projektą galima rasti: www.mesrusiuojam.lt arba Facebook paskyroje MesRūšiuojam.

Elektros ir elektroninės įrangos bei baterijos atliekų negalima šalinti į buitinėms atliekoms skirtus konteinerius. Patekusios į aplinką (vandenį, gruntą, atmosferą), atliekos gali užteršti ją pavojingomis toksiškomis medžiagomis (gyvsidabriu, švinu, kadmiu, chromu) ir pridaryti daug žalos gamtai, pakenkti žmonių sveikatai. Perdirbant atliekas gaunamos antrinės žaliavos, kurios ne tik neteršia aplinkos ir nekenkia žmonių sveikatai, bet ir leidžia sumažinti įvairių naujų gaminių savikainą.


Lietuvoje vėl startuoja „Misija: švari vasara!“

Pakelti svetimą šiukšlę – jau nebe tabu. Vis daugiau Lietuvos žmonių įsitraukia į aplinkos tvarkymą ir stengiasi mažinti taršą, todėl birželį Lietuvoje vėl prasideda „Misija: švari vasara!“, skatinanti gamtoje pakelti svetimą šiukšlę, nepalikti savų ir tokiu pavyzdžiu dalytis socialiniuose tinkluose.

„Pernai mūsų organizuota aplinkos švarinimo akcija pasisekė – sukėlė atgarsį visuomenėje. Žmonės asmeniniais pavyzdžiais rodė, kaip vasarodami rūpinasi gamtos švara – buvo daug istorijų, pasidalinimų, nuotraukų socialiniuose tinkluose. Šiemet nusprendėme pakartoti iniciatyvą, tad kviečiame visą vasarą ugdyti švarinimosi įpročius – lankant pažintinius takus, parkus, gamtos paminklus su savimi turėti maišelį, į kurį įdėtumėte išdraikytas ar ne vietoje paliktas šiukšles. Išgabenkite radinius iš gamtos namų, įamžinkite savo poelgius ir dalinkitės pavyzdžiu socialiniuose tinkluose, žymėdami #misijasvarivasara21“, – sako VšĮ „Žaliasis taškas“ marketingo ir komunikacijos vadovė Asta Burbaitė. Ji taip pat ragina jungtis prie „Facebook“ grupės „Misija: švari vasara ‘21“ ir žada, kad aktyvių gamtos mylėtojų laukia malonios staigmenos.

Švarinimosi akcija vyks visą vasarą, tad galimybių surinkti gamtoje rastas šiukšles bus ne viena. O kuo daugiau akimirkų su žyme #misijasvarivasara21 pasklis po socialinius tinklus, tuo švaresnė bus Lietuva – pakelti šiukšlę reikia visada ir tam nebūtinos talkos.

Į misiją gali įsitraukti kiekvienas – Lietuvos nacionalinių ir regioninių parkų lankytojams bendrovė „Gerovė“ pagamino specialius maišelius, kuriuos bus galima rasti ir nemokamai pasiimti visuose parkų lankytojų centruose.

„Gerovės“ komercijos direktorė Živilė Ramoškienė pastebi, kad vis daugiau žmonių Lietuvoje noriai įsitraukia į aplinkos apsaugos ir tvarkymo veiklas, atliktais darbais dalijasi socialiniuose tinkluose ir savo pavyzdžiu skatina kitus, todėl dalyvavimas švaros akcijose žmones skatina tęsti atsakingą elgesį ir rūpinimąsi aplinka. Pasak jos, žmonės, kurie tvarko ir puoselėja gamtą, nenorės būti šiukšlintojais. O kuo daugiau žmonių grįžta iš gamtos parsiveždami namo ne tik savo, bet ir svetimų atliekų, jas išrūšiuoja ir išmeta į rūšiavimo konteinerius, tuo Lietuva tampa švaresnė ir gražesnė.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) atstovė Diana Rakauskaitė pastebi, kad per karantiną pernai žmonės daugiau keliavo po saugomas teritorijas, atrado pažintinius takus, vertingų gamtos vietų ir geriau pažino savo kraštą. „Graži iniciatyva „Misija: švari vasara“ suveikė – nacionalinių ir regioninių parkų lankytojų centruose dalijami maišeliai padėjo žmonėms pasirūpinti savo atliekomis ir skatino surinkti svetimas. Džiugino šeimų, draugų, įmonių pavyzdžiai, kai bendraminčiai organizuodavo aplinkos tvarkymo savaitgalius ir iš miško ar paežerių iškuopdavo krūvas įvairių atliekų. Todėl šaunu, kad švarios vasaros misija įsibėgės ir šiemet“, – priduria D. Rakauskaitė.

VSTT atstovė pažymi, kad šiemet nacionaliniai parkai mini savo 30-metį. Ta proga iniciatyvą „Misija: švari vasara ‘21“ papildys penkios talkos kiekviename nacionaliniame parke, o dalyvių lauks įdomi programa ir apdovanojimai už aktyvumą.

Renginiuose bus laukiami visi, kurie mėgsta laisvalaikį leisti gamtoje ir didinti visuomenės sąmoningumą. „Šiemet renginių programa yra orientuota į jaunąją kartą. Vaikams norime parodyti, kad gamta yra tūkstančių gyvų būtybių namai, o neatsakingas elgesys šiuos namus darko ir griauna. Geriausiai apsaugosime aplinką, jeigu įprasime vadovautis taisykle: ką atsinešei į gamtą, tą išsinešk atgal“, – tvirtina D. Rakauskaitė.

Daugiau informacijos apie iniciatyvą bei organizuojamas talkas ir renginius rasite facebook grupėje „Misija: švari vasara ‘21”.

 


 Kviečiame į nemokamą spektaklį „Kontis ir Tvarkius“

Laikas: 17:30

Vieta:  Europos salė: Užtrakio g. 1, Trakai.

Registracija: https://forms.gle/RtVJhEfcCxN13bz29 (kad užtikrintumėme dalyvių saugumą ir rastume kėdutę atsisėsti).

Interaktyvus edukacinis spektaklis „Kontis ir Tvarkius“, pagal Aldonos Zinkevičiūtės-Jankauskienės knygą.

„Kontis ir Tvarkius“ – tai pasakos apie didžiulį norą būti reikalingu. Tokį norą turi ne tik žmonės, bet ir daiktai. Jie, kaip ir žmonės, nori būti laimingi, mylimi, reikalingi. Bet žmonės dažnai savo daiktais atsikrato. Kontis ir Tvarkius – du draugai, kurie padeda išmestiems žmonių daiktams gyventi toliau ir vėl jaustis laimingais. Kontis daiktus pažįsta geriau nei žmones ir jis labai nori, kad žmonės nepirktų tiek daug daiktų ir jų neskriaustų. Kontis turi ir daugiau norų, nes norų turėti yra gerai.

„Končio, Tvarkiaus ir kitų šio spektaklio personažų nuotykiai leidžia vaikams suprantama kalba papasakoti apie neišnaudotas atliekų rūšiavimo galimybes. Tai pirmasis „žalias“ lėlių spektaklis vaikams, įkvėpiantis rūšiuoti. Vaikai – labai imlūs ir greitai mokosi, todėl po spektaklio jie ne tik galės atpažinti rūšiavimo konteinerius, bet ir priminti tėveliams apie rūšiavimą. Vaikai nebus pasyvūs spektaklio stebėtojai bet aktorių padedami bus įtraukti į veiksmą.

Dailininkė ir režisierė Loreta Skruibienė

Vaidina Jūratė Kundrotienė ir Rūta Petkutė

Muzikos autorius Vytautas Skruibys

Trukmė 40 min.


Žaliųjų atliekų pridavimas

Į UAB „VAATC“ administruojamas Žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles priimamos šios žaliosios atliekos: 

  • želdynų genėjimo ir sodo atliekos, nukritę medžių lapai, nupjauta žolė, gėlės, piktžolės, 
  • vaisių, daržovių atliekos, 
  • medžio žievė, pjuvenos, drožlės, skiedros, 
  • smulkios medžių, krūmų genėjimo šakos. 

Kviečiame naudotis žaliųjų atliekų surinkimo aikštelių teikiamomis paslaugomis! Vežkite į jums artimiausiai esančią aikštelę.

Žaliųjų atliekų surinkimo aikštelės:

Savivaldybė

Adresas

Kontaktinis, tel. nr.

 Darbo laikas

Trakų r.

Trakų g. 1B, Lentvaris, Trakų r.

8 687 29596

II ir IV 10-19 val.

III ir V 8-17 val.

VI  9-15.30 val.

Pietų pertrauka

12-12.30 val.

I, VII - nedarbo dienos

Vilniaus r.

Pakryžės k., Vilniaus r.

8 680 13643

Širvintų r.

Šniponių k., Širvintų r.

8 620 69013

Elektrėnų

Obenių g., Elektrėnų sav.

8 618 21040

Šalčininkų r.

Čiužakampio k., Šalčininkų r.

8 615 81783

Švenčionių r.

Maleikėnų k., Pabradės sen., Švenčionių r.

8 620 35893

  • Prieš vežant atliekas rekomenduojame susisiekti su aikštelės darbuotoju.

Žaliųjų atliekų priėmimo tvarka https://www.vaatc.lt/zaliosios-atliekos/

Daugiau informacijos: https://www.vaatc.lt/aiksteles/atlieku-priemimo-ir-kontroles-proceduru-aprasymas/

UAB „VAATC“ administruojamos aikštelės: https://www.vaatc.lt/aiksteles/


Skelbiami „Atliekų kultūros“ egzamino rezultatai

Balandžio 29 d. visi Lietuvos gyventojai galėjo dalyvauti antrąkart rengiamame „Atliekų kultūros“ egzamine. Ši Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro („VAATC“) darbuotojų iniciatyva rengiama siekiant suteikti galimybę prasmingai praleisti laiką ir kartu pasitikrinti savo žinias apie rūšiavimą, ekologiją ir atliekų tvarkymą. Egzamino metu buvo galima ne tik sužinoti apie rūšiavimo naujienas bei išmokti ką nors naujo, tačiau ir laimėti specialių prizų.

Šiemet „Atliekų kultūros“ egzaminą išbandė net apie 14 tūkst. žmonių iš visų Lietuvos savivaldybių. Daugiausiai sprendžiančių egzaminą buvo iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos rajono ir Alytaus. Organizatoriai sakė, kad dalyvių amžius taip pat įvairus. Egzamine aktyviai dalyvavo tiek pradinių klasių moksleiviai, tiek  studentai ar vyresnieji. Vyriausiai „Atliekų egzamino“ dalyvei – 72-eji.

Egzamine labai gerus rezultatus parodė ir 6 Trakų r. gyventojai, kurie bus apdovanoti mero padėkomis.

Jau tradicija tapo ir tai, kad egzamine gausiai dalyvaujama  ugdymo įstaigose. Šiemet čia savo žinias nusprendė patikrinti moksleiviai iš 252 mokyklų. Aktyviausiai egzamine dalyvavo Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazija, Jonavos Senamiesčio gimnazija, Skuodo Bartuvos progimnazija bei Kauno technologijos universiteto Vaižganto progimnazija.

Aktyviausi pradinių klasių mokiniai atstovavo Klaipėdos r. Kretingalės pagrindinę mokyklą, Skuodo Bartuvos progimnaziją, Juodšilių „Šilo“ gimnaziją, Panevėžio Alfonso Lipniūno progimnaziją bei Vilniaus Filaretų pradinę mokyklą.

Kaip dar prieš patį egzaminą sakė VAATC direktorius Tomas Vaitkevičius, šis projektas jau rado savo vietą ir džiugu, jog sulaukia nemažo žmonių dėmesio.

„Noriai įsitraukė ir savivaldybės, ir patys žmonės. Šis egzaminas puikiai parodė, kad visos grupės – tiek atliekų tvarkytojai, tiek gyventojai gali susitelkti ir parodyti, koks tai svarbus, o kartu ir įdomus kasdienybės aspektas. Kartu čia atsiranda ir varžymosi elementas“, – sakė T. Vaitkevičius.

Kaip ir praėjusiais metais, egzaminas, kurio klausimai apėmė rūšiavimo, tvarumo, ekologijos bei atliekų surinkimo sritis, buvo sudarytas atsižvelgiant į dalyvių amžių – pradinių (1–4) klasių mokiniai turėjo atsakyti į 15 uždarų testo klausimų, tuo tarpu, visiems vyresniems teko 30 uždarų testo klausimų. Į visus klausimus atsakyti dalyviai turėjo per 45 minutes, o kiekvienas teisingas jų atsakymas buvo vertinamas vienu tašku. Priklausomai nuo teisingai atsakytų klausimų kiekio, dalyviai buvo apdovanoti virtualiais pažengusiojo, žinovo arba eksperto diplomais.

Net 299 egzamino dalyvių buvo įvertinti eksperto diplomais. Vyresniųjų grupėje norint tapti ekspertu teisingai reikėjo atsakyti į  24 klausimus iš 30. Tuo tarpu jaunesniųjų grupėje teisingų atsakymų turėjo būti 11 iš 15.

Vaitkevičius pažymėjo, kad ypač džiugina, jog jau antrus metus iš eilės prisijungia daug moksleivių. Tai rodo, jog „Atliekų kultūros“ egzaminas tampa ne tik prasminga pramoga, bet ir įprastų pamokų mokyklose papildymas tiek mokiniams, tiek ir jų mokytojams.

VAATC atstovai atskleidė, kad geriausiai jaunesniųjų grupėje sekėsi atsakyti į klausimus, ko negalima mesti į tekstilės atliekų surinkimo konteinerį, kokių atliekų negalima mesti į stiklo atliekoms skirtą konteinerį, kokios atliekos gali būti kompostuojamos bei ką daryti su keliomis kartoninėmis dėžėmis.

Tuo tarpu vyresniųjų grupėje geriausiai atsakyta į klausimus, kur išmesti nuo plastikinių butelių pasimetusius kamštelius, kokioms atliekoms skirtas mėlynos spalvos atliekų surinkimo konteineris, ko negalima daryti su tinkamais naudoti, bet nebereikalingais daiktais ir ką daryti, kad kuo mažiau išmesti maisto atliekų.

Jaunesniųjų grupėje mažiausiai teisingų atsakymų surinko klausimas, kur reikia išmesti stiklinį indą su nebenaudojamais dažais. sudėtingiausiai vyresniems dalyviams sekėsi spręsti klausimus apie tai, kokia veikla pripažįstama geriausiu būdu, leidžiančiu maksimaliai sumažinti neigiamą atliekų poveikį aplinkai, nuo kada Lietuvoje maisto atliekos turi būti surenkamos atskirai ir nemaišomos su kitų tipų atliekomis, kiek vienetų šiukšlių randama paplūdimiuose bei kiek laiko netinkamai išmesta nuorūka gali teršti aplinką.

Geriausiai išsprendusiems „Atliekų kultūros“ egzaminą atskiros savivaldybės įsteigė prizus. Dėl jų įteikimo savivaldybių atstovai susisieks su egzaminą gerai išsprendusiais dalyviais.

Geriausiai „Atliekų kultūros“ egzaminą išsprendusiems dalyviams atiteks komandinis nuotykis miške su „Nuotykių ekspertais", plakatas su nugalėtojo nuotrauka atspindint jo hobį, didelio formato fotodrobė formatu, gertuvė, maisto termosas, sidabrinis auksu puoštas ženkliukas su Vyčiu, specialiai sukurta peteliškė, specialiai sukurta prijuostė iš džinso su siuvinėtu „Atliekų kultūra“ logotipu, pasiplaukiojimas irklente dviems, apsilankymas „Dino parke“, dešimt „Aušros” muziejaus leidinių, daugybė specialiųjų prizų ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos bei šalies savivaldybių įsteigti specialūs prizai.

Pasitikrinti savo žinias ir toliau gali kiekvienas norintis – tereikia apsilankyti egzamino internetinėje svetainėje (https://www.delfi.lt/apps/ak-egzaminas/) ir paspausti „Spręsti“. Tam nereikia net registracijos.

Įvertinę šių metų egzamino rezultatus, egzamino organizatoriai planuoja jį rengti ir kitais metais. Kviečiame atsakyti į kelis klausimus, atsakymai į kuriuos padės organizatoriams 2022 siekti dar aktyvesnio gyventojų bei rėmėjų įsitraukimo.

 


Kviečiame susipažinti su naujai atlikta Trakų miesto želdynų ir želdinių inventorizacija

Trakų miesto želdinių inventorizavimo darbai buvo atliekami 2020 metų vasarą, vadovaujantis, kiek detalizuotomis ,,Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklėmis“. Inventorizacija atlikta natūroje apžiūrint kiekvieną želdinių grupę ir (ar) atskirus želdinius.

Trakų senamiestyje inventorizuoti želdiniai priskiriami saugotiniems pagal ,,Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems“ priedo 1.1 (kurortinė teritorija), 2 (pakrantės apsaugos juosta), 5 (kitos paskirties žemėje visuomeninės paskirties, rekreacinėse, bendrojo naudojimo, atskirųjų želdynų teritorijos); 9 (nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija) bei 10 (miesto gatvė) punktus.

Akivaizdu, kad nesaugotini tik visi iki 12 cm skersmens medžiai, o taip pat bet kokio skersmens tuopos, drebulės, baltalksniai, ievos, blindės, tujos, invaziniai (bei retesni introdukuoti) medžiai, sausuoliai, nulaužti, išversti, bebrų pažeisti medžiai bei visi esami krūmai.

Bendras Trakų miesto žemės plotas yra 1607 ha, iš jų miškai sudaro 313,5 ha (arba 19,5% nuo bendro teritorijos ploto), vandenys – 591,2 ha. Bendras vertingesnių želdinių lajomis dengiamas plotas yra 38,13 ha, arba 2,4 % nuo bendro miesto teritorijos ploto.

Vienam miesto gyventojui tenkantis visuomeninės paskirties, viešosiose ir pan. erdvėse augančių želdinių plotas (be augančių privačiose valdose) – apie 92 m2.

Trakų mieste vyrauja mišrūs želdiniai. Nors inventorizacijos metu inventorizuota 5712 želdinių grupių, kuriose augo po 2-3 medžių ar krūmų rūšis, bet šiaip sumedėjusių augalų rūšių ir formų skaičius grupėse buvo pats įvairiausias – nuo vieno iki keliasdešimties. Iš viso identifikuota 36 šeimų, 80 genčių, 194 medžių ir krūmų rūšių virš 270 taksonų.

Trakų mieste auga (dendrologiškai) gana retų medžių ir krūmų – didžioji tuja, dvieilis taksodis, sidabrinė liepa, japoninis šermukšnis, Sulanžo ir žvaigždinė magnolija, sidabrinis klevas, kaukazinė pterokarija, tankiašakės alyvos, šakotasis eglūnas, baltasis šilkmedis, dviskiautis ginkmedis, yra ir retai pasitaikančių dekoratyvinių formų (veislių).

Savo matmenimis ar išvaizda labiausiai išsiskiria (t. y. estetiškai vertingiausiais medžiais mieste būtų galima laikyti):

  • Paprastasis klevas (12 kv. 53 skl.) – 23 m H, 144 cm D;
  • Paprastasis ąžuolas (13 kv. 38 skl.) – 18 m H, 120 cm D;
  • Juodalksnis (8 kv. 10 skl.) – 18 m H, 94 cm D;
  • Juodalksnis (20 kv. 28 skl.) – 19 m H, 88 cm D;
  • Juodalksnis (20 kv. 32 skl.) – 17 m H, 76 cm D, tačiau akį džiugina ir 8 kv. 5, 8, 10 skl., 20 kv. 1 skl.) augantys juodalksniai;
  • Sibirinis maumedis (15 kv. 85 skl.) – 15 m H, 58 cm D;
  • Paprastasis klevas (12 kv. 11 skl.) – 28 m H, 82 cm D;
  • Paprastasis klevas (12 kv. 66 skl.) – 24 m H, 88 cm D;
  • Paprastasis klevas(12 kv. 77 skl.) – 22 m H, 88 cm D, tačiau akį džiugina ir 12 kv. 41, 44, 103 skl. augantys klevai;
  • Mažalapė liepa (24 kv. 282 skl.) – 20 m H, 94 cm D.

Žinoma tai nereiškia, kad Trakuose nėra daugiau senų, išvaizdžių medžių – jų čia būtų galima priskaičiuoti dešimtimis!

Daugiau informacijos: https://www.trakai.lt/aplinkosauga-ir-atlieku-tvarkymas/zeldiniai/zeldynu-inventorizacija/3000

 


RŪŠIAVIMO MARATONAS

Kviečiame pusvalandį savo brangaus laiko skirti švietėjiškai pramogai!

Mokate puikiai rūšiuoti, tai darote kasdien ar net ir užsimerkęs surūšiuotumėte pakuočių atliekas į teisingus konteinerius? O gal Jums kaip tik trūksta žinių bei įkvėpimo ir motyvacijos pradėti rūšiuoti bei tokiu būdu asmeniškai prisidėti prie klimato kaitos mažinimo?

Trakų miesto savivaldybė, kartu su pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“ kviečia dalyvauti NEMOKAMAME „Rūšiavimo maratone“, kurio metu netik sužinosite viską apie rūšiavimą, praplėsite teisingo rūšiavimo žinias, bet ir turėsite galimybę dalyvauti aplinkosauginiame protmūšyje, kurio nugalėtojai gaus prizus!

Renginys vyks balandžio 30 d., 12:00 - 13:00 val.

Registracija: https://forms.gle/YTAkhnQjQarqaaE16 


 

Artėja „Atliekų kultūros“ egzaminas: šios nuorodos padės pasiruošti

 

 

Progų išmokti geriau elgtis su atliekomis nestinga: patarimų siūlo televizijos laidos, naujienų portalai, socialiniai tinklai, netgi pakuočių etiketės bei užrašai ant konteinerių. Ir kaip sekasi? Galimybė pasitikrinti - jau greitai. Balandžio 29 dieną vyks antrasis „Atliekų kultūros“ egzaminas.

Tikslas - ne varžytuvės

Beveik prieš metus pirmąsyk surengtas „Atliekų kultūros“ egzaminas sutraukė apie 10 tūkst. įvairaus amžiaus dalyvių.

Dalį klausimų jie gliaudė lyg riešutus - atsakė, kaip teisingai atsisveikinti su kalėdine egle, kur išmesti kartono dėžes ar nunešti nebetinkamus vartoti vaistus. Tačiau tik nedaugelis žinojo, kad, pavyzdžiui, šiuolaikiniai sąvartynai yra mažai taršūs.

„Egzamino tikslas - ne varžytuvės. Jis, pirmiausiai, yra priemonė kiekvienam pagilinti bei įsivertinti savo žinias - suprasti, kas jau nebekelia dvejonių, o kur yra erdvės tobulėti. Be kiekvieno iš mūsų žinių nebus nei tinkamo atliekų tvarkymo, nei Žaliosios ekonomikos“, - sako „Atliekų kultūros“ egzaminą rengiančio Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro vadovas Tomas Vaitkevičius.

Vilniaus regionu egzaminas neapsiriboja. „Atliekų kultūros“ egzamino partneriai - devyni šalies regioniniai atliekų tvarkymo centrai. Renginį globoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

„Per ilgai atliekas laikėme šiukšlėmis. Mūsų panaudotos pakuotės ir kiti buityje nebereikalingi reikmenys gali tapti naudingais daiktais, tik kitu pavidalu. Linkiu smalsumo pažįstant savo kasdienę aplinką“, - sakė Aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Prizų ir diplomų lietus

Tiek pernai, tiek šiemet egzamino klausimai apims pačius svarbiausius rūšiavimo, tvarumo, ekologijos, atliekų surinkimo sistemos aspektus, reikalingus žinoti kiekvienam.

Pradinių klasių moksleiviams skirta 15 testo klausimų, vyresniems - perpus daugiau, trisdešimt. Atsakyti į juos reikės per 45 minutes ir kiekvienas teisingas atsakymas bus įvertintas 1 tašku.

Jaunesnieji egzamino dalyviai, teisingai atsakę bent į 6 klausimus, pelnys „Pažengusiojo, įveikę bent 9 - „Žinovo“, o surinkę 11 taškus ar daugiau - „Eksperto“ diplomus.

Vyresniems dalyviams diplomus garantuos, atitinkamai, 15, 20 ir 24 teisingi atsakymai.

Geriausių rezultatų „Atliekų kultūros“ egzamine pasiekę dalyviai džiaugsis projekto globėjo, organizatoriaus, partnerių bei rėmėjų įsteigtais prizais.

Norintys dalyvauti, iki pat egzamino dienos gali registruotis interneto svetainėje https://atliekukultura.lt/egzaminas/ – įvesti savo vardą, pavardę, savivaldybę, el. pašto adresą. Moksleiviams - mokymosi įstaigą ir klasę, o studentams - tik mokymosi įstaigą.

Mokytojai taip pat galės registruoti savo mokinius bei matyti jų pasiektus rezultatus. Už šias pastangas prisidėti prie atliekų kultūros sklaidos, dalyvius užregistravusių mokytojų laukia padėkos.

Apie tikslų egzamino laiką dalyviai bus informuojami elektroniniu paštu.

Prieš egzaminą panaršykite

Ne tik egzaminas, bet ir pasiruošimas jam - prasmingai praleistas laikas.

Pagilinti savo žinias lengva egzaminui skirtoje interneto svetainėje https://atliekukultura.lt/egzaminas/ , kur pateikiamas išsamus „Atliekų kultūros“ žinynas.

Ten pat nuo kovo 29 dienos kiekvienas galės išbandyti savo žinias spręndžiant bandomąjį egzaminą.

Kaip veikia atliekų tvarkymo sistema ir ką gyventojai turėtų daryti su atliekomis, lengva sužinoti įsijungus „Lietuvos ryto“ televiziją. Kovo mėnesį startavo naujas laidos „Atliekų kultūra“ sezonas.

Senesnių laidų įrašai bei daugybė naudingos informacijos laukia „Atliekų kultūros“ paskyrose „YouTube“, „Facebook“ bei „Instagram“.

„Atliekų kultūra“ egzaminą organizuoja UAB „VAATC.

Projektą globoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

Projekto partneriai – šalies regioniniai atliekų tvarkymo centrai: Utenos RATC, Panevėžio RATC, Klaipėdos RATC, Kauno RATC, Tauragės RATC, Telšių RATC, Marijampolės AATC, Alytaus RATC, Šiaulių RATC.

„Atliekų kultūra“ egzamino rėmėjai – savivaldybės.

Daugiau informacijos

„Atliekų kultūros“ egzamino puslapyje: atliekukultura.lt/egzaminas

„Atliekų kultūros“ paskyrose socialiniuose tinkluose:

„Facebook“ www.facebook.com/atliekukultura

„Youtube“ www.youtube.com/channel/UCYJvl91v6Pr5nkp2qqv8nTw

„Instagram“ www.instagram.com/atlieku_kultura

 


 

Stotelės „Dėkui“ atnaujina veiklą: antplūdį suvaldys rezervacijos sistema

 

 

Geri daiktai vėl keliaus iš vienų namų į kitus. Dėl pandemijos nuo lapkričio užsivėrusios DĖKui stotelės - gerų daiktų nemokamo dalijimosi vietos Vilniaus apskrityje - vėl atvers duris nuo kovo 23d. Įvertinus kiek gerėjančią situaciją, DĖKui stotelės vėl atsidaro, tačiau, siekiant išvengti lankytojų antplūdžio ir viruso plitimo, numatoma imtis priemonių ribojančių lankytojų srautą.

Sėkmės paslaptis - galimybė dalintis

Atsakingo vartojimo idėją Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) pavertė šešiolikos dalijimosi daiktais stotelių DĖKui tinklu. Stotelės, kurios yra įrengtos visose Vilniaus regiono savivaldybėse esančiose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, yra pamėgtos gyventojų - nuo 2019-ųjų vasaros pradžios stotelėse išdalinta daugiau nei 11 tūkst. daiktų. Bendras jų svoris - 222 tonos.

„Akivaizdu, kad gerų daiktų dalijimosi vietos tampa svarbia atliekų kultūros dalimi. Gyventojai vis aiškiau supranta besaikio pirkimo padarinius, taip pat - savo galimybes prisidėti prie atliekų tvarkymo, patiria dalijimosi džiaugsmą ar, pavyzdžiui, padeda pasigerinti buitį stokojantiems. Ne mažiau svarbu ir tai, kad taip tausojami ir gamtos resursai, mažinamos atliekomis tampančių ne vietoj paliktų gerų daiktų perdirbimui ar utilizavimui reikalingos išlaidos“,– sako „VAATC“ vadovas Tomas Vaitkevičius.

Viena iš stotelių DĖKui populiarumo priežasčių – paprastas ir patogus jų veikimo principas. Nors dalį nebereikalingų daiktų šalies gyventojai parduoda antrinėje rinkoje, keičiasi jais tarpusavyje gyvai ar socialinių tinklų grupėse, tačiau daiktų dalijimasis stotelėse DĖKui yra patrauklus, nes taupo laiką ir energiją. Noriai stotelėmis naudojasi ir įmonės, kurios čia pristato po remonto likusias statybines medžiagas, nebereikalingus biuro baldus – kėdes, stalus, lentynas.

Stotelėse gyventojai gali nemokamai palikti nebereikalingus, bet tvarkingus, geros būklės, naudojimui tinkamus baldus, indus, veikiančius buitinės technikos ar elektronikos prietaisus, knygas, kitus buityje naudojamus daiktus. Norintiems patikusius daiktus pasiimti tereikia atvykti į stoteles, kurių adresai skelbiami www.stoteledekui.lt/kontaktai/. Svarbu ir tai, kad apie stotelėse esančius daiktus galima sužinoti svetainėje www.stoteledekui.lt. Ten pat tuos daiktus galima ir rezervuoti.

Atnaujinus veiklą - priemonės saugumui užtikrinti

„Dėl viruso grėsmės laikinai sustabdžius DĖK’ui veiklą, žmonės skambindavo ir rašydavo kone kasdien, teiravosi, kada vėl dirbsime. Įvertindami šį poreikį bei kiek gerėjančią epidemiologinę situaciją, nusprendėme, kad laikas stoteles atidaryti“ – sako VAATC Gamybinio proceso tarnybos vadovė Jolita Šalkauskienė.

Tačiau VAATC atstovė atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo metu per svetainę www.stoteledekui.lt yra rezervuota daugiau nei 1000 daiktų, kas kelia susirūpinimą dėl stotelių lankytojų antplūdžio, o kartu ir jų saugumo. Tai paskatino VAATC ieškoti sprendimų, leidžiančių valdyti lankytojų srautus.

Nuo kovo 23 iki balandžio 6 dienos daiktus išduosime tik tiems, kurie jau yra šį tą rezervavę. Prašome visų, kas rezervavo daiktus karantino laikotarpiu, dabar rezervuotis laiką atvykimui bei daiktų atsiėmimui. Visiems, kurie yra rezervavę daiktus, išsiųsime elektroninius laiškus, kviesdami pasirinkti palankiausią laiką atvykimui. Tai bus lengva padaryti spustelėjus laiške įterptą nuorodą į rezervavimo sistemą.

Atvykimo į stoteles laiko rezervavimo sistemą surasite adresu https://stoteledekui.lt/lt/rezervacija

Labai svarbu atvykti sutartu laiku, nes apsilankymui DĖK’ui stotelėje ir daiktų atsiėmimui bus skirta 10 minučių. Nepamirškime, kad karantinas dar nesibaigė ir rizika užsikrėsti išlieka“, - pabrėžė  Jolita Šalkauskienė.

Taip pat atkreiptina dėmesys, kad atsiimti daiktus bus galima tik antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 10.30 iki 18.00 val. (pietų pertrauka daugelyje stotelių – nuo 12 iki 12.30 val., išskyrus esančias Vilniuje, Pumpėnų g. 10 ir Ukmergėje, Gerseniškių g. 5. Pertrauka jose – nuo 13 iki 13.30 val.).

Planuojama, kad tokia daiktų atsiėmimo tvarka bus taikoma iki balandžio 6 dienos, po kurios neatsiimtus daiktus galės rezervuoti ar tiesiog atvykę pasiimti kiti svetainės www.stoteledekui.lt lankytojai. Nuo balandžio 8 d. DĖKui stotelės veiks įprastu ritmu.

Kartu stotelių tinklo organizatoriai pabrėžia, kad norintys pasidalinti turimais daiktais, juos gali atvežti į bet kurią didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę įprastu darbo metu: www.vaatc.lt/aiksteles/

„Atnaujindami stotelių veiklą taip pat tikimės, kad atvykusieji laikysis saugaus atstumo, asmens higienos reikalavimų, dėvės burną ir nosį dengiančias apsaugos priemones. Tai jau įprastos priemonės, kurios leidžia būti saugesniems tiek lankytojams, tiek didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse dirbantiems ir tuo pačiu DĖKui stotelių lankytojus pasitinkantiems VAATC darbuotojams,“ – primena J. Šalkauskienė.

Idėja skleidžiasi visoje Lietuvoje

Poreikį kurti gerų daiktų dalijimosi sistemas jaučia ir kitų šalies regionų atliekų tvarkymo centrai.

Utenos regione veikia 5 dalijimosi daiktais stotelės „Dalinkimės“ (Utenoje, Zarasuose, Anykščiuose, Ignalinoje, Anykščiuose).

Šiaulių regione 2020-2021 m. „Daiktų kiemas“ atvėrė duris aštuoniose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, esančios Šiaulių miesto bei rajono, Kelmės, Pakruojo, Radviliškio, Joniškio ir Akmenės savivaldybėse. Daugiau informacijos http://www.sratc.lt/daiktu-kiemas-2/

Trijose Klaipėdos miesto didžiųjų atliekų surinkimo aikštelėse pastatyti specialūs konteineriai, kuriuose laikinai sandėliuojami klaipėdiečių atvežti nebereikalingi baldai, buities reikmenys. Prireikus stalo, kėdės ar buities aksesuarų, juos galima pasiimti nemokamai. Taip pat daiktus dovanoti galima ir nuotoliniu būdu, nuotraukas ir aprašymus įkėlus į https://mano.kratc.lt/exchange

O Panevėžio regione numatyta įrengti 10 punktų, kuriuose tinkami naudoti daiktai bus prikeliami naujam gyvenimui.

Plačiau apie DĖKui stotelių veiklą galite sužinoti:

 www.stoteledekui.lt , www.vaatc.lt , www.facebook.com/atliekukultura/

Savanorius, norinčius prisidėti prie stotelių veiklos, kviečiame susisiekti el. paštu stoteledekui@vaatc.lt

 


3 iš 4 atliekas rūšiuojančių Lietuvos gyventojų tai daro dėl aplinkos tausojimo

Trys iš keturių atliekas rūšiuojančių Lietuvos gyventojų to imasi norėdami prisidėti prie aplinkos tausojimo. Siekį prisidėti prie gamtos išteklių taupymo ir sąvartynų mažinimo nurodė 74% apklaustųjų. Beveik trečdalis jų nurodė, kad juos rūšiuoti skatina patogi rūšiavimo sistema ir arti namų esantys konteineriai. Šiuos Lietuvos gyventojų įpročius atskleidė tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausa, atlikta šių metų vasario 9 – 12 dienomis.

Gamtos saugojimas labiau motyvuoja jaunus ir aukštesnes pajamas gaunančius gyventojus

Tyrimo duomenimis, rūšiavimo dėl gamtos išteklių tausojimo dažniau imasi kotedžų ir individualių namų gyventojai (iki 83% rūšiuojančių apklausos dalyvių), didžiųjų Lietuvos miestų ir kaimo vietovių gyventojai. Be to, gamtos išteklių tausojimo motyvais dažniau vadovaujasi jauno (18 – 29 m.) ir vidutinio (30 – 49 m.) amžiaus žmonės. Apsisprendimui rūšiuoti dėl gamtos išteklių tausojimo turi ir pajamos: aukštesnes nei vidutines pajamas gaunantys gyventojai dažniau rūšiuoja atliekas.

„Tyrimas atskleidė tvirtą Lietuvos gyventojų apsisprendimą ir susiformavusį sąmoningumą dėl atliekų rūšiavimo. Atsakingą atliekų rūšiavimą rodo visuomeninės ir asmeninės iniciatyvos, kurių imasi žmonės: bendruomenėmis, organizacijomis ar šeimomis renka šiukšles gamtoje, švarina savo gyvenamąsias vietoves. Ypač daug dėmesio rūšiavimui dėl gamtos išsaugojimo skiria jaunoji karta, tą stebime ir kitose šalyse“, – komentuoja pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos VšĮ „Gamtos ateitis“ viešinimo ir marketingo vadovė Diana Ramanauskaitė.

Vyresnę kartą rūšiuoti motyvuoja arti namų esantys konteineriai

Beveik trečdalį (30%) atliekas rūšiuojančių žmonių tą skatina daryti patogi rūšiavimo sistema ir arti namų esantys konteineriai. Ši paskata ypač svarbi vyresnio amžiaus (50 – 74 m.) žmonėms, miestų gyventojams ir žmonėms, gyvenantiems sublokuotuose namuose bei kotedžuose. Rūšiavimo sistemos patogumą kaip paskatą rūšiuoti įvardija ir aukštesnių pajamų gyventojai.

„Buityje gerais darbais užsiimame tuomet, kai turime sąlygas jų įgyvendinimui. Taigi žmonės rūšiuoja tuomet, kai turi, kur išmesti skirtingos paskirties atliekas. Mums svarbi ši žinia, nes būtent šiuo metu visoje atliekų tvar

Atgal
Projekto vertė
Projekto laikotarpis