Kasmet birželio pabaigoje Aukštadvario regioninio parko kiemelis tampa vieta, kur susitinka poeziją mylintys žmonės. Čia dalijamasi per metus sukurtais eilėraščiais, prisiminimais, jautriomis mintimis ir bendrystės dvasia. Renginys „Piliakalnio aidai“ jau tapo gražia tradicija, suburiančia kūrėjus ir klausytojus iš įvairių Trakų krašto vietovių.
Gamta ir šiemet buvo dosni – po pernykščio gaivinančio lietaus šiemet susirinkusiuosius pasitiko saulėtas ir šiltas oras. Po senaisiais Aukštadvario regioninio parko ąžuolais, gaivinant lengvam vasaros vėjeliui, skambėjo eilės, dainos ir nuoširdūs pokalbiai.
Renginį pradėjo Aukštadvario regioninio parko kultūrologė Rita Balsevičiūtė, pasveikinusi susirinkusiuosius ir priminusi, kokia svarbi yra gyvoji kultūros tradicija, jungianti žmogų, gamtą ir kūrybą.
Šie metai Lietuvoje paskelbti Kanklių metais, todėl šiųmetis renginys buvo skirtas pagerbti vieną seniausių ir prasmingiausių lietuvių tautinių muzikos instrumentų. Kanklės nuo seno simbolizuoja tautos dvasią, istoriją ir ryšį su gamta. Jų skambesys nuo seno lydėjo lietuvius svarbiausiomis gyvenimo akimirkomis, o liaudies dainose ir padavimuose jos tapo jautrumo, išminties bei vidinės ramybės simboliu. Neatsitiktinai poezija ir kanklių muzika taip darniai papildo viena kitą – iš jausmo gimsta eilės, o iš eilių neretai gimsta dainos.
Šią ypatingą nuotaiką renginyje kūrė švelnaus balso savininkė Gija Jarmalavičiūtė. Jos atliekamos dainos, lydimos subtilaus kanklių skambesio, užbūrė klausytojus, kurie atlikėjai negailėjo gausių aplodismentų ir šiltų padėkos žodžių.
Savo muzikinę programą dovanojo ir Bijūnų vokalinis ansamblis „Pinavija“, dar labiau praturtinęs šventę skambiomis dainomis ir nuoširdžia emocija.
Kaip ir kasmet, renginys neįsivaizduojamas be Trakų rajono literatų brolijos „Aukuras“ poetų. Savo kūryba dalijosi Algirdas Almantas, Teresė Balkutė-Zolotuchinienė, Rūta Suchodolskytė-Neniškienė, Albinas Vytautas Januškevičius, Vanda Martinš duš Reiš, Jūra Banienė bei Onuškio seniūnė Zita Aniulienė.
Bėgant metams jų žingsniai tampa ramesni, lėtesni, tačiau kūryba – vis brandesnė. Kiekvienas eilėraštis liudijo gyvenimo patirtį, išgyvenimus, meilę gimtajam kraštui ir žmogui. Posmai jautriai skambėjo Aukštadvario regioninio parko kiemelyje, sujaudindami ne vieną klausytoją iki ašarų.
Šventėje pagarbiai prisimintos ir į Anapilį iškeliavusios poetės Liongina Šovienė bei Austra Zapolskienė. Jų atminimas buvo pagerbtas tylos minute, o skaitomos jų eilės dar kartą priminė, kad tikra kūryba gyvena ilgiau už laiką.
Džiugu, kad jau ne vienerius metus renginyje dalyvauja rašytoja Aldona Vaitkevičiūtė ir dailės mokytoja Nijolė Mečkovskaja. Renginio organizatoriai taip pat džiaugėsi, kad savo eilėmis pasidalijo Rima Vaičaitienė. Ypatingu šių metų akcentu tapo Raimundo Pilipavičiaus skaitomos eilės, tapusios gražia renginio kulminacija.
„Piliakalnio aidai“ dar kartą įrodė, kad poezija, muzika ir nuoširdus žmonių bendravimas kuria ypatingą kultūros erdvę, kurioje saugomos tradicijos, puoselėjama lietuviško žodžio galia ir perduodamos vertybės ateities kartoms. Tokie susitikimai primena, kad tikroji kultūra gyva tol, kol ja dalijamės, o žmogus laimingiausias tuomet, kai jo kūryba paliečia kitų širdis.
Trakų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos informacija
