Iš viso rezultatų:

Biologiškai skaidžios atliekos

Biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas

Žaliosios atliekos tai – biologiškai skaidžios sodų, parkų, kapinių ir kitų apželdintų teritorijų bei žemės ūkio naudmenų priežiūros ir tvarkymo atliekos. Tai – medžių ir krūmų genėjimo bei šienavimo atliekos, pjuvenos, drožlės, lapai, gėlės.

Biologiškai skaidžios atliekos – bet kokios atliekos, kurios gali skaidytis ar būti suskaidytos aerobiniu ar anaerobiniu būdu.

Komunalinių atliekų turėtojai žaliąsias atliekas privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje:

  1. Komunalinių atliekų turėtojai gali žaliąsias atliekas kompostuoti kompostavimo įrenginyje, savo privačioje valdoje specialiai tam skirtoje vietoje ar bendruose kelių individualių namų valdų kompostavimo įrenginiuose kartu su kitomis rekomenduojamomis kompostuoti atliekomis.
  2.  Komunalinių atliekų turėtojai, kurie neturi galimybių kompostuoti atliekų individualių namų valdų teritorijose, atskirtas žaliąsias atliekas gali pristatyti į žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę, Trakų g. 1B, Lentvaris (iš komunalinių atliekų turėtojų (fizinių asmenų) kompostuoti tinkamos atliekos priimamos nemokamai).

 

TRUMPAI APIE KOMPOSTAVIMĄ

Kompostavimas – tai prižiūrimas natūralus procesas, kai organinės atliekos paverčiamos dirvožemiui bei augalams lengvai pasisavinamų maistinių medžiagų šaltiniu, vadinamu – kompostu. Šis procesas vyksta mikroorganizmų pagalba. Tai yra vienas iš būdų perdirbti atliekas ir svarbiausia, atsikratyti šiukšlių. Kompostavimas patogiausias būdas atsikratyti sodo tvarkymo atliekomis, tokiomis kaip sugrėbti lapai, nupjauta žolė, išrauti krūmai ir t. t. Tai labai praktiškas sprendimas išvengiant atliekų išvežimo mokesčių, o kompostu patręšę žemę grąžinsite dirvai prarastas medžiagas ir pagerinsite jos kokybę. Šiuo būdu galima perdirbti daugiau kaip 50 % buitinių atliekų.

Kompostavimo sąlygos.
Kompostavimo vieta gali būti nuošalioje sklypo vietoje, šiek tiek šešėlyje, kad nedžiūtų. Taip pat svarbu nekasti duobės, nes susilaikys vanduo, nepateks oras ir organinės atliekos ne pus, o rūgs ir skleis nemalonų kvapą.

Geriausia smulkintas didesnes atliekas dėti komposto dėžės dugne, o ant viršaus dėti smulkesnes, maišytas. Organines atliekas galima krauti į krūvą, aptvėrus medine, tinkline tvora, kad jos neiškristų ir vėdintųsi arba į specialią kompostavimui skirtą dėžę, kurią galima įsigyti sodininkų reikmenų parduotuvėje.

Kompostuoti galima:
– vaisių ir daržovių likučius;
– kiaušinių lukštus;
– arbatos pakelius ir kavos tirščius;
– augalų lapus;
– nupjautą žolę;
– piktžoles (be subrendusių sėklų);
– smulkias šakas;
– karvių, vištų, triušių, arklių mėšlą;
– senas vazoninių gėlių žemes.

Kompostuoti negalima:
– mėsos ir žuvies likučių;
– riebalų ir kaulų;
– pieno produktų;
– virtų daržovių;
– sergančių augalų;
– šunų ir kačių fekalijų;
– skerdienos atliekų;
– piktžolių su subrendusiomis sėklomis.

Kompostas, kaip natūrali organinė trąša suteikia augalams pagrindinius mikroelementus bei svarbiausias naudingas medžiagas – kalį, fosforą, azotą. Kadangi tai natūrali organinė trąša, ji neturi šalutinio poveikio, todėl jos nebūna per daug. Tinkamai suiręs kompostas gali atstatyti nualintą dirvožemį, padidinti aeracija molingai dirvai.

 

 

 

Atgal
Projekto vertė
Projekto laikotarpis