Iš viso rezultatų:

Aplinkosauginis švietimas

Nuorodos į įvairią informaciją apie atliekų tvarkymą, rūšiavimą, švietimą aplinkosauginėmis temomis

Šį video sukūrėm, kad per trumpą laiką ( ~ 11 min), galima būtų daugiau sužinoti apie atliekų tvarkymo sistemą:

https://www.youtube.com/watch?v=iTne8ChTfaE&t=309s

Socialinių tinklų informacija:

Atliekų kultūra Youtobe:

https://www.youtube.com/channel/UCYJvl91v6Pr5nkp2qqv8nTw/videos

https://www.youtube.com/channel/UCYJvl91v6Pr5nkp2qqv8nTw/featured

Atliekų kultūra Facebook

https://www.facebook.com/atliekukultura/

Atliekų kultūra Instagram:

https://www.instagram.com/atlieku_kultura/

Šioje skiltyje daug straipsnių įvairiausiomis temomis:

https://www.delfi.lt/projektai/atlieku-kultura/

Skelbiame ir Atliekų kultūros Rūšiavimo indeksus

https://www.atliekukultura.lt/rusiavimo-indeksai/

Svetainė Stotelės DĖK‘ui https://www.stoteledekui.lt/

Ši svetainė sukurta Atliekų kultūros Egzaminui

Atliekų kultūra Egzamino svetainė

https://www.delfi.lt/apps/ak-egzaminas/


Skelbiami „Atliekų kultūros“ egzamino rezultatai

Balandžio 29 d. visi Lietuvos gyventojai galėjo dalyvauti antrąkart rengiamame „Atliekų kultūros“ egzamine. Ši Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro („VAATC“) darbuotojų iniciatyva rengiama siekiant suteikti galimybę prasmingai praleisti laiką ir kartu pasitikrinti savo žinias apie rūšiavimą, ekologiją ir atliekų tvarkymą. Egzamino metu buvo galima ne tik sužinoti apie rūšiavimo naujienas bei išmokti ką nors naujo, tačiau ir laimėti specialių prizų.

Šiemet „Atliekų kultūros“ egzaminą išbandė net apie 14 tūkst. žmonių iš visų Lietuvos savivaldybių. Daugiausiai sprendžiančių egzaminą buvo iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos rajono ir Alytaus. Organizatoriai sakė, kad dalyvių amžius taip pat įvairus. Egzamine aktyviai dalyvavo tiek pradinių klasių moksleiviai, tiek  studentai ar vyresnieji. Vyriausiai „Atliekų egzamino“ dalyvei – 72-eji.

Egzamine labai gerus rezultatus parodė ir 6 Trakų r. gyventojai, kurie bus apdovanoti mero padėkomis.

Jau tradicija tapo ir tai, kad egzamine gausiai dalyvaujama  ugdymo įstaigose. Šiemet čia savo žinias nusprendė patikrinti moksleiviai iš 252 mokyklų. Aktyviausiai egzamine dalyvavo Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazija, Jonavos Senamiesčio gimnazija, Skuodo Bartuvos progimnazija bei Kauno technologijos universiteto Vaižganto progimnazija.

Aktyviausi pradinių klasių mokiniai atstovavo Klaipėdos r. Kretingalės pagrindinę mokyklą, Skuodo Bartuvos progimnaziją, Juodšilių „Šilo“ gimnaziją, Panevėžio Alfonso Lipniūno progimnaziją bei Vilniaus Filaretų pradinę mokyklą.

Kaip dar prieš patį egzaminą sakė VAATC direktorius Tomas Vaitkevičius, šis projektas jau rado savo vietą ir džiugu, jog sulaukia nemažo žmonių dėmesio.

„Noriai įsitraukė ir savivaldybės, ir patys žmonės. Šis egzaminas puikiai parodė, kad visos grupės – tiek atliekų tvarkytojai, tiek gyventojai gali susitelkti ir parodyti, koks tai svarbus, o kartu ir įdomus kasdienybės aspektas. Kartu čia atsiranda ir varžymosi elementas“, – sakė T. Vaitkevičius.

Kaip ir praėjusiais metais, egzaminas, kurio klausimai apėmė rūšiavimo, tvarumo, ekologijos bei atliekų surinkimo sritis, buvo sudarytas atsižvelgiant į dalyvių amžių – pradinių (1–4) klasių mokiniai turėjo atsakyti į 15 uždarų testo klausimų, tuo tarpu, visiems vyresniems teko 30 uždarų testo klausimų. Į visus klausimus atsakyti dalyviai turėjo per 45 minutes, o kiekvienas teisingas jų atsakymas buvo vertinamas vienu tašku. Priklausomai nuo teisingai atsakytų klausimų kiekio, dalyviai buvo apdovanoti virtualiais pažengusiojo, žinovo arba eksperto diplomais.

Net 299 egzamino dalyvių buvo įvertinti eksperto diplomais. Vyresniųjų grupėje norint tapti ekspertu teisingai reikėjo atsakyti į  24 klausimus iš 30. Tuo tarpu jaunesniųjų grupėje teisingų atsakymų turėjo būti 11 iš 15.

Vaitkevičius pažymėjo, kad ypač džiugina, jog jau antrus metus iš eilės prisijungia daug moksleivių. Tai rodo, jog „Atliekų kultūros“ egzaminas tampa ne tik prasminga pramoga, bet ir įprastų pamokų mokyklose papildymas tiek mokiniams, tiek ir jų mokytojams.

VAATC atstovai atskleidė, kad geriausiai jaunesniųjų grupėje sekėsi atsakyti į klausimus, ko negalima mesti į tekstilės atliekų surinkimo konteinerį, kokių atliekų negalima mesti į stiklo atliekoms skirtą konteinerį, kokios atliekos gali būti kompostuojamos bei ką daryti su keliomis kartoninėmis dėžėmis.

Tuo tarpu vyresniųjų grupėje geriausiai atsakyta į klausimus, kur išmesti nuo plastikinių butelių pasimetusius kamštelius, kokioms atliekoms skirtas mėlynos spalvos atliekų surinkimo konteineris, ko negalima daryti su tinkamais naudoti, bet nebereikalingais daiktais ir ką daryti, kad kuo mažiau išmesti maisto atliekų.

Jaunesniųjų grupėje mažiausiai teisingų atsakymų surinko klausimas, kur reikia išmesti stiklinį indą su nebenaudojamais dažais. sudėtingiausiai vyresniems dalyviams sekėsi spręsti klausimus apie tai, kokia veikla pripažįstama geriausiu būdu, leidžiančiu maksimaliai sumažinti neigiamą atliekų poveikį aplinkai, nuo kada Lietuvoje maisto atliekos turi būti surenkamos atskirai ir nemaišomos su kitų tipų atliekomis, kiek vienetų šiukšlių randama paplūdimiuose bei kiek laiko netinkamai išmesta nuorūka gali teršti aplinką.

Geriausiai išsprendusiems „Atliekų kultūros“ egzaminą atskiros savivaldybės įsteigė prizus. Dėl jų įteikimo savivaldybių atstovai susisieks su egzaminą gerai išsprendusiais dalyviais.

Geriausiai „Atliekų kultūros“ egzaminą išsprendusiems dalyviams atiteks komandinis nuotykis miške su „Nuotykių ekspertais", plakatas su nugalėtojo nuotrauka atspindint jo hobį, didelio formato fotodrobė formatu, gertuvė, maisto termosas, sidabrinis auksu puoštas ženkliukas su Vyčiu, specialiai sukurta peteliškė, specialiai sukurta prijuostė iš džinso su siuvinėtu „Atliekų kultūra“ logotipu, pasiplaukiojimas irklente dviems, apsilankymas „Dino parke“, dešimt „Aušros” muziejaus leidinių, daugybė specialiųjų prizų ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos bei šalies savivaldybių įsteigti specialūs prizai.

Pasitikrinti savo žinias ir toliau gali kiekvienas norintis – tereikia apsilankyti egzamino internetinėje svetainėje (https://www.delfi.lt/apps/ak-egzaminas/) ir paspausti „Spręsti“. Tam nereikia net registracijos.

Įvertinę šių metų egzamino rezultatus, egzamino organizatoriai planuoja jį rengti ir kitais metais. Kviečiame atsakyti į kelis klausimus, atsakymai į kuriuos padės organizatoriams 2022 siekti dar aktyvesnio gyventojų bei rėmėjų įsitraukimo.


3 iš 4 atliekas rūšiuojančių Lietuvos gyventojų tai daro dėl aplinkos tausojimo

Trys iš keturių atliekas rūšiuojančių Lietuvos gyventojų to imasi norėdami prisidėti prie aplinkos tausojimo. Siekį prisidėti prie gamtos išteklių taupymo ir sąvartynų mažinimo nurodė 74% apklaustųjų. Beveik trečdalis jų nurodė, kad juos rūšiuoti skatina patogi rūšiavimo sistema ir arti namų esantys konteineriai. Šiuos Lietuvos gyventojų įpročius atskleidė tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausa, atlikta šių metų vasario 9 – 12 dienomis.

Gamtos saugojimas labiau motyvuoja jaunus ir aukštesnes pajamas gaunančius gyventojus

Tyrimo duomenimis, rūšiavimo dėl gamtos išteklių tausojimo dažniau imasi kotedžų ir individualių namų gyventojai (iki 83% rūšiuojančių apklausos dalyvių), didžiųjų Lietuvos miestų ir kaimo vietovių gyventojai. Be to, gamtos išteklių tausojimo motyvais dažniau vadovaujasi jauno (18 – 29 m.) ir vidutinio (30 – 49 m.) amžiaus žmonės. Apsisprendimui rūšiuoti dėl gamtos išteklių tausojimo turi ir pajamos: aukštesnes nei vidutines pajamas gaunantys gyventojai dažniau rūšiuoja atliekas.

„Tyrimas atskleidė tvirtą Lietuvos gyventojų apsisprendimą ir susiformavusį sąmoningumą dėl atliekų rūšiavimo. Atsakingą atliekų rūšiavimą rodo visuomeninės ir asmeninės iniciatyvos, kurių imasi žmonės: bendruomenėmis, organizacijomis ar šeimomis renka šiukšles gamtoje, švarina savo gyvenamąsias vietoves. Ypač daug dėmesio rūšiavimui dėl gamtos išsaugojimo skiria jaunoji karta, tą stebime ir kitose šalyse“, – komentuoja pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos VšĮ „Gamtos ateitis“ viešinimo ir marketingo vadovė Diana Ramanauskaitė.

Vyresnę kartą rūšiuoti motyvuoja arti namų esantys konteineriai

Beveik trečdalį (30%) atliekas rūšiuojančių žmonių tą skatina daryti patogi rūšiavimo sistema ir arti namų esantys konteineriai. Ši paskata ypač svarbi vyresnio amžiaus (50 – 74 m.) žmonėms, miestų gyventojams ir žmonėms, gyvenantiems sublokuotuose namuose bei kotedžuose. Rūšiavimo sistemos patogumą kaip paskatą rūšiuoti įvardija ir aukštesnių pajamų gyventojai.

„Buityje gerais darbais užsiimame tuomet, kai turime sąlygas jų įgyvendinimui. Taigi žmonės rūšiuoja tuomet, kai turi, kur išmesti skirtingos paskirties atliekas. Mums svarbi ši žinia, nes būtent šiuo metu visoje atliekų tvarkymo grandyje rūpinamės optimizavimu. Aktyviai bendradarbiaujame su savivaldybėmis, reaguojame į jų poreikius ir imamės veiksmų. Per šiuos metus planuojame daugiau nei 10% proc. padidinti konteinerių skaičių visoje Lietuvoje, efektyvinti atliekų išvežimą ir sustiprinti mūsų subrangovų kontrolę bei atsakomybę“, – dalijasi D. Ramanauskaitė.

Planuojama, kad vien 2021 m. įvykus visiems suplanuotiems viešiesiems atliekų surinkimo konkursams savivaldybėse, Lietuvoje būtų finansuota ir pastatyta apie 40 tūkst. naujų pakuočių atliekų rūšiavimo konteinerių.

„Šie pokyčiai tiesiogiai atsilieps gyventojams, kuriems atliekų rūšiavimas taps dar patogesnis. Žinodamos tikslų savivaldybių poreikį, mes ir kitos pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos galime daryti poreikį atitinkančius sprendimus“, – priduria VšĮ „Gamtos ateitis“ viešinimo ir marketingo vadovė.

Apklausos duomenimis, rūšiavimo sistemos patogumu dažniausiai yra patenkinti tie žmonės, kurie atliekas jau rūšiuoja. Net 92% visada ir dažnai rūšiuojančiųjų gyventojų mano, kad rūšiavimo sistema jų vietovėje yra sutvarkyta.

Atliekas visada rūšiuoja pusė apklaustųjų, daugiau nei trečdaliui pakanka žinių apie rūšiavimą

Atliekas rūšiuojantys nurodė net 95% apklaustųjų, daugiau nei pusė jų atliekas rūšiuoja visada. Trys iš dešimties apklausos dalyvių atliekas rūšiuoja dažnai, 15% nurodė, kad tai daro retai. Tik 5% apklaustųjų teigė niekada nerūšiuojantys atliekų.

Beveik 4 iš dešimties apklaustųjų (37%) teigia, jog informacijos apie rūšiavimą jiems pakanka ir daugiau nebereikia. Dažniausiai tai vyresni nei 50 metų žmonės, vadovai ir nedirbantys gyventojai. Tik 7% apklaustųjų teigė nesirūpinantys ir nesidomintys rūšiavimu.

Pusė apklaustųjų (51%) teigė norintys apie atliekų rūšiavimą sužinoti daugiau. Tokį poreikį dažniau išsakė moterys, jaunimas iki 30 metų ir respondentai, kurie pakuotes rūšiuoja visada ar dažnai.

„Šie tyrimo rezultatai aiškiai rodo, jog informacijos apie rūšiavimą dažniausiai ieško tie, kurie jau aktyviai tuo užsiima ir nori pagerinti rūšiavimo įgūdžius. Gerai žinome iš savo patirties, kad daugiausiai klausimų, į kurį konteinerį dėti vieną ar kitą pakuotę, kyla tuomet, kai jau esame praktiškai pradėję rūšiuoti namų atliekas. Dabartiniame aplinkosaugos kontekste rūšiavimu, kaip ir kitomis gyvenimo sritimis, reikia domėtis ir įdėti šiek tiek pastangų tą informaciją susirasti“, – komentuoja D. Ramanauskaitė.

Nors informacijos apie rūšiavimą sklaida didelė, mitai vis dar gajūs

VšĮ „Gamtos ateitis“ viešinimo ir marketingo vadovė priduria, kad apie rūšiavimą visos pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos, savivaldybės, pakuočių atliekų vežėjai komunikuoja nuolat, įvairiomis priemonėmis: internete, žiniasklaidoje, edukaciniuose renginiuose. Jos nuolat bendradarbiauja su mokymo įstaigomis, komunikacijai pasitelkia matomus ir atpažįstamus veidus.

„Iš iki šiol gajų mitų matome, jog atliekų nerūšiuojantys visuomet ras pasiteisinimą to nedaryti. Dalis žmonių nežino faktų ir klaidingai tiki, kad visos atliekos vis vien keliauja į sąvartyną. Daliai žmonių kitame kieme stovintis konteineris yra per toli, o treti patingi išvalyti išmetamas pakuotes – nors tai net ne būtinybė, o tik rekomendacija. Kai šiuos klausimus užduodame rūšiuojantiems, juos stebina realios situacijos neigimas“, – dalijasi D. Ramanauskaitė.

Panašias tendencijas tyrime atskleidė žmonių elgsena su išmetamomis apsauginėmis kaukėmis. Nepaisant nuolat viešai kartojamų rekomendacijų vienkartines kaukes mesti atskirame plastiko maišelyje su organinėmis šiukšlėmis, beveik trečdalis žmonių kaukes metė į plastiko konteinerį arba tiesiog, nesupakuojant papildomai ir nesilaikant jokių saugumo užkrėsti kitus rekomendacijų.

Tyrimą VšĮ „Gamtos ateitis“ užsakymu atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“. Reprezentatyvios gyventojų apklausos metu 2021 m. vasario 9 – 12 d. buvo apklausti 530 gyventojų visoje Lietuvoje.

Apie „Gamtos ateitis“

VšĮ „Gamtos ateitis“ – licencijuota, viena didžiausių pakuočių atliekų tvarkymo organizacijų Lietuvoje, koordinuojanti Lietuvos gamintojų ir importuotojų tiekiamų į Lietuvos Respublikos vidaus rinką pakuočių atliekų tvarkymą. Šiais metais ji planuoja sutvarkyti daugiau nei 97 tūkst. tonų į Lietuvą išleistų pakuočių atliekų. Organizacijos tikslas – atstovaujant Lietuvos gamintojams ir importuotojams, vystyti tvarią ir efektyvią pakuočių atliekų tvarkymo veiklą, taip pat – įvairiomis priemonėmis vykdyti visuomenės švietimą ir edukaciją, siekiant didinti gyventojų, savivaldos, verslo atsakomybę ir sąmoningumą aplinkos taršos pakuočių atliekomis bei jų rūšiavimo klausimais.


Trakų rajono savivaldybės administracija ir VšĮ „Gamtos ateitis“ rekomenduoja: 2020 metų užbaigimo švenčių receptas – tvariau ir draugiškiau gamtai

Artėjančių didžiųjų metų švenčių nuotaikos jau ima vis labiau spalvinti mūsų kasdienybę, tad paruošėme Jums šūsnį rekomendacijų, kad šis nuostabus ir šiais metais nusimatantis kiek kitoks švenčių laikotarpis būtų kitoks visomis prasmėmis – tvaresnis, atsakingesnis ir draugiškesnis gamtai ir mums patiems. Pasistenkime švęsdami padaryti kuo mažau žalos aplinkai ir visai planetai, o besiruošdami šventėms pagalvokime ir apie vartojimo bei tvarumo temas.

Kodėl?

Atsakymas paprastas – šventinis sezonas gruodžio mėnesį tradiciškai yra didžiausio vartojimo laikotarpis, kai visi švenčiame, dovanojame vieni kitiems dovanas, daug keliaujame ir lankome vieni kitus. Ir netgi skaičiuojama, kad per tas kelias švenčių dienas žmogus sukuria tokį savo anglies dioksido pėdsaką, kokį palieka jo skrydis lėktuvu per Atlantą. Po švenčių išmetama tonos nesuvalgyto maisto, plastikinių dovanų pakuočių, nukertama milijonai eglių, o statistika rodo, kad kas antras žmogus meluoja, jog gauta dovana iš tikro patiko – tad verta susimąstyti, ką galima daryti kitaip jau šiais metais?

Dovanos savo šeimai, artimiesiems, draugams, kolegoms

Įprastai dovanų pirkimo klausimas žmonėms prieš šventes sukelia daugiau streso nei malonumo, užima daugiausiai laiko ir kainuoja daugiausiai išlaidų. O ar pagalvojote, ar jūsų artimiesiems tikrai reikia dar daugiau „daiktų“? Daugelis iš mūsų turi jau ir taip kur kas daugiau nei mums reikia. O kai labai norime kažko, paprasčiausiai imame ir įsigyjame patys. Tad ką padovanoti, o gal visai atsisakyti dovanų?

Numatykite naujas taisykles šių metų (ne)vienkartinėms dovanoms tarp šeimos narių, draugų, kolegų – idėjų yra išties nemažai:

  • Keistis dovanomis už sutartą sumą – taip tereikės pasirūpinti viena dovana, bet ne atskirai dovanomis kiekvienam.
  • Dovana tam tikra tematika, pvz. TIK maisto produktas, TIK rankų darbo dovana, TIK ekologiška ar iš perdirbtų medžiagų pagaminta dovana – o sąrašas tokioms dovanoms išties ilgas: stiklainis uogienės, medaus, jūsų kepti meduoliai, jūsų pieštas piešinys, megztos kojinės, jūsų pasiūtas daugkartinis pirkinių krepšys, sukalta lesyklėlė, riešutai jūsų pasiūtame maišelyje iš lino, o gal augalas vazone, kuris džiugins kasdien ir pan. O gal – kažkoks praktinis daugkartinis daiktas, kurį naudos ne vienerius metus? Pvz. daugkartinis puodelis kavai ar arbatai, gertuvė vandeniui, daugkartiniai šiaudeliai, maišelių rinkinys sveriamiems produktams ar kt.
  • gal dovana – „ne daiktas“? – vakarienė, pasimatymas, masažas, jogos užsiėmimas, tapybos pamoka arba tiesiog ranka rašytas laiškas, užbaigiant tą daiktų kaupimo ciklą ir galbūt paskatinant artimuosius išbandyti kažką naujo – juk šiuo metu įvairių užsiėmimų, pramogų apstu internete, net neiškeliant kojos iš namų?…
  • Geras darbas, šventės metu pasirūpinant aukų dėžute ir surinktą sumą paaukojant nuo šeimos, draugų, kolegų kažkam, kam to reikia labiau nei jums – kažkam siekiant surinkti reikiamą sumą svarbiai operacijai, norint pasirūpinti vienišais ar sergančiais žmonėmis, o galbūt – gyvūnais prieglaudoje.
  • Jei planuojate visgi pirkti ir dovanoti daiktus – tai pirmiausia rinkitės tuos, kas pagaminta mūsų šalyje, taip paremiant vietos verslą ir vietos kūrėjus, mažus verslus.
  • gal dovanų apskritai atsisakysite, sutardami, kad už tuos pinigus kartu susikursite tiesiog gražią pasibuvimo kartu šventę ir tuo pačiu – padovanodami vieni kitiems ramybę.

Dovanų pakuotės

Jei visgi kartu šeimoje, su draugais nusprendėte, kad renkatės dovanojimo – nors ir mažų dovanų – džiaugsmą – pagalvokite ir apie dovanos supakavimą. Didžiojoje Britanijoje netgi buvo paskaičiuota, kad per Kalėdas sunaudojama apie 227 0000 mylių vyniojamo dovanų popieriaus – tokio kiekio drąsiai pakaktų supakuoti prie Prancūzijos krantų esančią Gernsio salą. Tad išeitys yra kelios – arba atsisakyti dovanų popieriaus ir su juo kartu į porą einančių lipnių juostų, juostelių, klijuojamų blizgučių ir dovanoti dovanas tiesiog nesupakuotas. Juk toks popierius po dovanos išpakavimo tiesiu taikymu keliauja į šiukšliadėžę. Juolab – didžioji dalis dovanų pakavimo popieriaus net neperdirbama dėl jo gamyboje naudojamų įvairių cheminių baliklių su chloru ar kitų cheminių medžiagų.

Arba patarimas būti išradingiems – dovanoti dovanas, supakuotas į turimo audinio atraižą, kurią po išpakavimo galima tiesiog pasiimti atgal ir pasilikti kitai progai, o jei mokate siūti – galite pasiūti maišelį iš to audinio – bus dviguba dovana, vėliau keliaujant į parduotuvę pirkiniams arba sveriamiems produktams. Taip pat dovanų pakavimui gali pasitarnauti ir kitos priemonės – anksčiau gauti dovanų maišeliai, kurių neišmetėte, laikraščiai, seni žemėlapiai…

Bet jei visgi gavote daug dovanų, liko daug įvairių pakuočių – pasirūpinkite, kad jos atsidurtų teisingame pakuočių atliekų konteineryje. Ir būtinai – tvarkingai sulankstytos, kad neužimtų daug vietos.

Eglutės ir dekoracijos

Kokia eglutė – plastikinė… gyva nukirsta eglutė… gyva eglutė vazonėlyje, eglės šakelė, o gal nuomota eglutė? Kokia eglute nusprendėte namus papuošti šiais metais?

  • Jei tai plastikinė eglutė, kurią įsigijote kažkada anksčiau ir puošiate kasmet, tai, žinoma – ją puikiai naudokite ir toliau, apart išmesdami ir įsigydami kitą. Atsisveikinkit su ja tik tada, kai ji visiškai nebetiks puošimui. Tada dirbtinę eglutę reikėtų nuvežti į artimiausią didelių gabaritų (stambiagabaričių) atliekų surinkimo aikštelę.
  • Eglutė vazonėlyje – puikus sprendimas papuošti namus, nepadarant didelės žalos gamtai, jei po šventės turite numatę vietą, kur eglutę pasodinsite.
  • Jei visgi namus puošite nukirsta eglute, svarbu po švenčių ją tinkamai sutvarkyti – neišmesti jos į buitinių atliekų konteinerį ar nepalikti šalia jo, o pristatyti į specialų konteinerį eglutėms surinkti – apie tai praneša arba patiems verta kreiptis į konkretų namą aptarnaujančią atliekų tvarkymo įmonę. O gal gyvenate nuosavame name ir turite galimybę eglutę kompostuoti ar sudeginti?
  • Jau keletą metų vis labiau populiarėjanti paslauga – eglutės nuoma, kai eglutė rezervuojama dar anksčiau iki švenčių, per šventes džiugina jūsų namus, o pasibaigus šventiniam sezonui grįžta atgal į gamtą, ir vėlgi – ūgteli ir laukia švenčių iki kitų metų.
  • gal šiais metais pakaks tik eglutės šakos jaukumui namuose sukurti? Tokių parūpina prieš šventės miškininkai, kurie dalina nugenėtų eglių šakas prie prekybos centrų ar miesto aikštėse.
  • Gyvenimo be atliekų (zero waste) propaguotojai siūlo ir dar daugiau smagių ir išradingų sprendimų šiuolaikiškai eglei jūsų namuose: eglute paversti vieną iš namuose augančių vazoninių augalų, jį papuošiant šventinėmis dekoracijomis; papuošti jūsų kieme augančią eglutę, arba dar tvariau ir „su šypsena“ – papuošti rėmeliu kambario sieną ar stalą su iš kokio seno žurnalo iškirpta eglute arba eglute papuošti kompiuterio užsklandos ekraną.
  • Grįžkime prie senųjų tradicijų – jau ilgus metus senosios kartos papuošimams naudodavo medžiagas ir daiktus iš gamtos, tad ir mes – ieškokime originalių sprendimų eglutės ir namų papuošimams, rankų darbo dekoracijoms: džiovinti vaisiai, kepti riestainiai, medžiaginiai žaisliukai ar žaislai iš gamtoje randamų priemonių. Tvarumas papuošimuose – tai tolygu minimalizmui, natūraliems akcentams namuose ir visiškam pompastikos nebuvimui. O jei tai kurta jūsų ir jūsų vaikų rankomis – jaukumo bus tik daugiau.
  • Jeigu visgi nusprendėte pirkti naujas dekoracijas – rinkitės rankų darbo dirbinius iš vilnos, medžio, perdirbtų medžiagų, kanapių, džiuto ir kt.
  • Advento kalendorius – pats metas susikurti su vaikais tokį, savo rankomis, kurį naudosite kasmet, metai iš metų. Liks tik papildyti palinkėjimais ar mini skanumynais vaikams, o kaip jį pasigaminti – idėjų internete tikrai labai daug ir iš pačių įvairiausių medžiagų.

Maistas per šventes

Svarbiausia – išmokti planuoti ir keliauti į parduotuvę pirkti maisto produktų šventėms, apgalvojus šiuos svarbius dalykus:               

  • Jei švęsite šventes su savo tėvais, artimaisiais, draugais – aptarkite meniu iš anksto ir pasidalinkite, kas už kokius patiekalus bus atsakingas – priešingu atveju, tikėtina, maisto patiekalai gali kartotis ir, deja, dalis jo pateks į šiukšlių dėžę.
  • Ar tikrai vis dar būtina laikytis tradicijų ir gaminti 12 ir daugiau patiekalų šventiniam Kūčių stalui?
  • Jei visgi maisto prigaminote per daug, jei maistas net nepaliestas, neragautas – gal galima jį paaukoti ar atiduoti kitiems?
  • Tegul šventės būna tas momentas, kai geriau pagaminti vieną ar kelis patiekalus, kurių neragavote visus metus, kurio labai pasiilgote ir kurį ruošite patys, žinodami visus į jį dedamus produktus. Tvariausia vakarienė, pietūs bus tie, kai viskas bus suvalgyta ir jokio maisto neatsidurs šiukšliadėžėje.

Kalėdinės atvirutės – ar tikrai dar siunčiate popierines?

Kasmet į šiukšliadėžes dar iškeliauja tonos popierinių atviručių, dalis jų dar nugula į stalčius, lentynas, nes kažkaip nesmagu išmesti žmonių linkėjimus, tad lieka kaupti dulkes ir laukti savo eilės išmetimui, galbūt ne šiais, kitais metais. Tad siūlymas pamažu šią tradiciją išgyvendinti, nebent atvirutė turi kitokią paskirtį. Pastaruoju metu populiarėja „gyvos“ kalėdinės atvirutės, kurias perskaičius galima pasodinti, jų popierius suirs ir iš jų išaugs gėlės ar net morkos. Bet – žiūrint per tvarumo prizmę, svarbiausia pasveikinimo momentas – tad puikiai tiks ir elektroninė atvirutė su jūsų šeimos nuotrauka ir nuoširdžiais palinkėjimais šventėms.

Kalėdiniai megztukai su nykštukais ir elniais

Dar pakankamai nauja, bet vis labiau kasmet populiarėjanti tradicija ir mūsų šalyje, bet ar tikrai kasmet reikia vis naujų megztinių visiems šeimos nariams? Gal tiks ir praėjusių metų garderobas arba – galimybė apsikeisti megztiniais su savo draugais, kad nebenaudojami rūbai neiškeliautų ir nepapildytų tekstilės gaminių konteinerių gatvėse. Juk didžiosios dalies jų sudėtyje yra daug plastiko.

O svarbiausia….

Kūčios, Kalėdos – tai šventė ne apie save, ne apie dovanas, bet apie dvasingumą ir apie buvimą kartu su šeima ir su pačiais artimiausiais žmonėmis. Didžiųjų švenčių esmė senosioms kartoms buvo artimųjų, šeimos susibūrimas, bendravimas, o šiandien šį švenčių aspektą vis labiau pakeičia materialių dovanų kultas. Deja, kad ir kokios brangios būtų dovanojamos dovanos – jos niekaip nekompensuos bendravimo ir artimo ryšio trūkumo.

Kūčios, Kalėdos – tai nėra viena diena metuose, kai visi gauna to, apie ką svajojo ištisus metus. Tai priešingai, galimybė priminti sau ir vaikams, kokios vertybės yra svarbiausios. Senosios kartos tikėjo, kad šventiniu laikotarpiu gauti palinkėjimai pildosi, tad dovanokime vieni kitiems ne daiktus, ne stresą, bet pokalbius, įsimintinas akimirkas ir bendravimą, buvimą su šeima ir gerą bei kokybišką laiką kartu. Tuo pačiu tausosime ir gamtą.

Tvarių ir jaukių visiems pamažu artėjančių švenčių!

 


 

Pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos – VšĮ „Gamtos ateitis“ parengta visuomenės švietimo priemonė edukacinę užduotėlių knygelė vaikams atsakingo vartojimo tema „MAŽASIS GAMTOS ATEITIES EKSPERTAS“

Atsisiųsti galite čia: „MAŽASIS GAMTOS ATEITIES EKSPERTAS“

 


Daiktai savo funkcijas gali atlikti ilgiau, nei galvojote

Žmonės sutaupytų daug pinigų, jei neskubėtų išmesti daiktų

Kai žmogus susižeidžia - skuba gydytis. Nesvarbu, tai nubrozdinimas, kaulo lūžis, virškinimo problemos ar kiti dalykai. Susirgęs žmogus juk nepasikeičia, toliau lieka darbuotoju, mama, tėčiu ar tiesiog draugu. Dėl ligos niekas su žmonėmis savo noru neatsisveikina. Tačiau kai menką sužalojimą” patiria baldai ar kiti daiktai - jų dažnai niekas netvarko, o skuba išmesti. Prie konteinerių galime pamatyti įvairiausių modelių sofų, spintelių, žaislų, kėdžių ir kitų namų apyvokos daiktų. Tie, kuriems rūpi aplinka šiuos daiktus pristato į didžiųjų gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Taip pat į naujai Vilniaus regione pradedančias veikti DĖK’UI stoteles, kuriose žmonės palieka jiems nebereikalingus, bet dar veikiančius daiktus. 

Baldus lengva atnaujinti

Antrinio panaudojimo entuziastei Rūtai Iliuk šie, kitų nebenaudojami daiktai - lyg maži meno kūriniai. Ji atnaujina baldus, persiuva rūbus ir kitų nebenaudojamus daiktus paverčia katalogo vertomis interjero detalėmis. Ji sako, kad daiktams dažnai reikia tik kosmetinio” patvarkymo: Dažnai norime tik atnaujinti namus. Pavyzdžiui, mums pabosta baldai. Nepagalvojame, kad dažnai juos galime tiesiog perdažyti. Pradėti reikėtų nuo mažų smulkmenų. Mano šeimos virtuvė - buvo perdaryta mano pačios rankomis. Tamsi virtuvė gali virsti šviesia ar atvirkščiai. Dažnai tiek ir pakanka, kad daiktai atrodytų kaip nauji”, - teigia tvaraus vartojimo entuziastė. Gintautas Orinas, kuris dirba vienoje iš didžiųjų gabaritų atliekų stotelių DĖK’UI Lentvaryje, pasakoja, kad jį dažnai nustebina pas jį patenkantys daiktai: tai ir geri žaislai, dviračiai, kriauklės, televizoriai. Vyras sako, kad dažniausiai žmonės nori tiesiog atsinaujinti. Persikrausto į naują būstą - senų daiktų ten nebenori, naujiems būsto šeimininkams baldai irgi dažnai atrodo netinkami. Stotelėje DĖK’UI žmonės kitų daiktus gali pasiimti nemokamai. Dauguma daiktų atranda naujus namus.

             Daiktų atnaujinimui pravers ir senas paltas

Rūta Iliuk dalija patarimus, kaip lengvai ir nesudėtingai atnaujinti kėdę, fotelį ar sofą. Jei spintoje vietą užima senas, nebenaudojamas paltas - jis gali tapti nauju baldo užvalkalu. „Dabar daug namų  atrodo labai panašiai. Nebėra ir jokio išskirtinumo. Todėl savomis rankomis atnaujintas baldas - taps išskirtinių namų detale. Nereikės ir daug galvoti. Pavyzdžiui, naujam gobelenui puikiai tiks ir vilnonis paltas,” - pasakoja Rūta. Todėl daiktus gyventojai raginami ne mesti, o atnešti į dalijimosi stoteles DĖK’UI. Vieniems daiktams tai pabaiga, o kitiems gali tapti nauja pradžia. DĖK’UI stotelių tinklas Vilniaus regione sparčiai plečiasi,  jų sąrašą su adresais galima rasti internete, o Trakų rajono gyventojai nereikalingus, tačiau geros būklės daiktus gali pristatyti į artimiausią DĖK’UI stotelę, esančią Lentvaryje, Trakų g. 1A. Tokiu būdu žmonės raginami vartoti atsakingiau, tausoti gamtą ir taupyti finansinius išteklius. 

 


Aplinkosauginių renginių ciklas "Kalėdos Trakuose KITAIP'19"

Kalėdų laukimas daugumos lietuvių namuose atrodo panašiai: valgomi mandarinai, džiugina papuošta Kalėdų eglutė, o televizoriaus ekrane rodomas filmas apie berniuką, kuris namuose netikėtai liko vienas. Tačiau šių Kalėdų laukimą Trakų gyventojai turi galimybę paįvairinti. Pernai su mokiniais pagaminusi rekordinį Kalėdų senelių kiekį, Trakų savivaldybė kartu su iniciatyva „Kita forma” ir šiemet kviečia jas sutikti kitaip. „Bėgdami ieškoti Kalėdinių dovanų dažnai pamirštame, kad pati mieliausia dovana gali būti sukurta mūsų pačių rankomis. O jų gaminimas - taps puikia pramoga visai šeimai. Svarbiausia, kad dovanų nereikės pirkti. Džiaugsis ir gamta, ir artimiausi žmonės. Šventiniu laikotarpiu svarbu suprasti, kad ne viską reikia pirkti - daug ką galima pasigaminti patiems iš nebenaudojamų ir spintoje gulinčių daiktų”, - sako Vaida Griškevičienė, iniciatyvos „Kita forma” direktorė.

Pernai siekė Kalėdų senelių rekordo, šiemet - mokysis tekstilę prikelti naujam gyvenimui

Trakai ilgai buvo žinomi, kaip Kalėdų senelių sostinė, o šiemet - tapo kultūros sostine. Titulas įpareigoja elgtis atsakingai. Gražų pavyzdį jau anksčiau parodė Trakų rajono mokiniai gamindami Kalėdų senelius, kurių rekordinis skaičius buvo užfiksuotas ir įrašytas į Lietuvos rekordų knygą! Mokiniai sujungė kūrybiškumą, gamtos puoselėjimą ir iš antrinių žaliavų kūrė išskirtinius dirbinius. Šiemet graži tradicija tęsiama, o dalyvauti šventinėse dirbtuvėse kviečiami visi gyventojai. Mūsų visuomenė pripratusi gyventi patogiai ir daug perkant. Dėl to dažnai šventės sutinkamos su dar viena nereikalinga statulėle gauta dovanų, o piniginė - tuščia. Todėl šventinio renginio metu sužinosite, kaip neišleisti pinigų ir padaryti naudingas dovanas. Gal kaimynė svajoja apie neįprastą staltiesę? O seni kalėdiniai žaisliukai jau pabodo? Renginio „Kalėdos Trakuose kitaip ’19” sužinosite, kaip tekstilę ir kitus daiktus prikelti naujam gyvenimui. Tyrimai rodo, kad rūbai spintose neužsibūna ilgiau, nei metus. Kas jeigu labai mylimi, tačiau gerokai nusidėvėję džinsai tampa nebenešiojami? Jie gali tapti puikia sege, marškiniais, o gal pagalvėle? Pamokyti kaip tai padaryti į Trakus atvyks „Denim diaries” iniciatyva su Milda Paukšte. Kaip nebenaudojamą tekstilę paversti puikiu baldų aksesuaru ir baldus atnaujinti, parodys Rūta Iliuk, „Išmesti spėsi” įkūrėja. O apie tai, kaip dalytis naudojamais, bet nebereikalingais daiktais papasakos iniciatyvos „Dėk’ui” atstovai.

„Kalėdos Trakuose kitaip ’19” - miesto šventėje

Tekstilę prikelti naujam gyvenimui miestiečiai ir Trakų svečiai kviečiami miesto šventėje „Kalėdos Trakuose kitaip ’19“. Šventėje taip pat vyks ir dirbtuvės, tad visi norintys galės pasigaminti dovanas iš antrinių žaliavų arba namuose lengvai randamų daiktų. „Kalėdos dovanų metas - todėl kviečiame prisiminti, kad dovanos - atsakingesnio mūsų vartojimo - reikia ir gamtai. Tikimės, kad ši smagi ekologinė edukacija persikels ir į Jūsų namus. Juk rankomis pagaminta dovana - dažnai kur kas labiau džiugina širdį, o didžiausią dovaną įteiksime ateities kartoms. Jie gyvens gražesnėje ir tvaresnėje aplinkoje”, - dalyvauti renginyje kviečia Trakų rajono savivaldybės administracijos Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji specialistė Inutė Neverovskienė.

Tai įrodymas, kad ekologiškos Kalėdos irgi gali būti smagios. Ateikite ir įsitikinkite patys!

Daugiau informacijos galite rasti facebook – Kita forma, čia bus skelbiama registracija į renginius.


Savivaldybės Aplinkosaugos skyrius šiais metais gavo iš pakuočių tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ švietimo lėšų aplinkosauginių leidinių rinkinius švietimo įstaigoms.

Jas galite rasti ir elektroninėje formoje:

„Žalioji knyga“

„Žalioji knyga II“

„Žaidimų istorijos 2019“

Kiti "Žaliojo taško" leidiniai, skirti aplinkosauginiam švietimui:

"Žalioji knyga III"

"žaliasis laisvalaikio katalogas"

"Muzika kiekvieno rankose"

Mokomoji knyga įmonėms 2019

 


Trakų rajono mokykloms išdalinti leidiniai apie gamtą

KNYGA „MARIJA VESĖLIŪNIENĖ - AR ŽINAI, KĄ TAU SAKO SKRAIDANTYS DRAUGAI?

REMIGIJUS OZOLINČIUS - MAŽOJI DENDROLOGIJA

PAŽINTINIŲ MOKOMŲJŲ INTERAKTYVIŲ PLAKATŲ RINKINYS


Trakų pradinio ir ikimokyklinio ugdymo įstaigoms dalijami aplinkosauginiai žaidimai "Rūšiavimo ABC".

Žaidimai įsigyti iš savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų.


Aplinkos ministerijos išleisti aplinkosauginiai leidiniai

 


„Kaip teisingai rūšiuoti atliekas“.

 Viktorina

Ši priemonė skirta švietimo įstaigomis (mokyklomis, darželiais), nes dažnai gauname įvairių klausimų iš skirtingų švietimo įstaigų - apie rūšiavimą, apie vykdomas įvairias su atliekų rūšiavimu susijusias veiklas. Tai priemonė (viktorina su klausimais ir atsakymais viktorinos paskutiniame lape), kviečianti ir skatinanti moksleivius, ikimokyklinio amžiaus vaikus ar suaugusiuosius gilinti ar pasitikrinti žinias apie atliekų rūšiavimą.

 Bendrieji pakuočių ženklinimo reikalavimai

Kaip teisingai rūšiuoti atliekas

Pakuočių rūšys


Buvo siekiama kalėdinių senelių rekordo

Trakai jau keletą metų garsėja kaip Kalėdų senelių sostinė - tiek jų vienu metu ir vienoje vietoje niekur kitur nepamatysite. Nuo gruodžio 7 iki sausio 6 dienos vyksta šventinių renginių ciklas „Trakai - Kalėdų senelių sostinė 2018“. Šiemet miestas siekė ir dar vieno rekordo - gamino Kalėdų senelius iš antrinių žaliavų.
Šią iniciatyvą organizavo Trakų rajono savivaldybė ir „Kita forma“. Idėjų Kalėdų senelių gamybai buvo galima pasisemti 30 šventinių kūrybinių dirbtuvių, kurios keliavo į 22 Trakų rajono mokymo įstaigas, sutikusias prisijungti prie iniciatyvos. Mokiniai buvo supažindinami su žiedinės ekologijos nauda, atsakingu vartojimu ir naujausiomis ekologinėmis tendencijomis iš antrinių žaliavų, bei pritaikė žinias praktiškai gamindami Kalėdų senelius savo rankomis. Visus mokinius ir jų tėvus, senelius ir draugus kvietėme kuo labiau prisidėti prie rekordo siekimo ir iš namuose randamų, paprastai atliekomis laikomų, daiktų / medžiagų gaminti kuo daugiau Kalėdų senelių.
Visi mokinių, auklėtinių bei jų tėvelių pagaminti Kalėdų seneliai susitiko gruodžio 15 dieną, Trakų miesto šventėje „Trakai - Kalėdų senelių sostinė 2018“. Pasiektas Kalėdų senelių, pagamintų iš antrinių žaliavų skaičius – 1814 vienetų. Kalėdų senelių skaičiavime bei registravime dalyvavo 3 atsakingi asmenys, kurie raštiškai patvirtino suskaičiuotų Kalėdų senelių skaičių: Trakų rajono savivaldybės merė Edita Rudelienė, Trakų seniūnas bei Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos prezidentas Kęstutis Vilkauskas bei Trakų rajono laikraščio „Trakų žemė“ redaktorė Jolanta Zakarevičiūtė. Surinkti duomenys bus naudojami Kalėdų seneliams, pagamintiems iš antrinių žaliavų, registruoti Lietuvos rekordų knygoje.
Šventės metu taip pat buvo išrinktos bei apdovanotos dvi mokymo įstaigos, pagaminusios daugiausiai ir gražiausių Kalėdų senelių bei labiausiai išpildžiusios antrinio panaudojimo principus: Lentvario lopšelis-darželis „Šilas“ bei Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazija. Lentvario pradinės mokyklos Kalėdų seneliai išrinkti simpatiškiausiais ir apdovanoti saldžiu prizu.
Taigi Kalėdų senelių skaičius byloja pats už save - tai įrodymas, kad ekologiškos Kalėdos irgi gali būti smagios, kad visai nesunku ir nenuobodu naudoti nebereikalingus daiktus naujiems sukurti, ir įrodytas teiginys – atlieka – tai ne šiukšlė, o antrinė žaliava!

Rekordas 2019 metais įrašytas į Lietuvos rekordų knygą.

 


NEMAITINKIME LAUKINIŲ VANDENS PAUKŠČIŲ

Dar prieš šventinį laikotarpį dešimtyje Trakų ir Lentvario miesto vietų iškilo stendai „Nemaitinkime laukinių vandens paukščių“. Šie stendai atsirado ne šiaip sau, o suinteresuota Trakų rajono gyventojų bendruomenė kreipėsi į Aplinkosaugos skyrių prašydama, kad panaši informacija atsirastų ir mūsų rajone.

Maitindami laukinius paukščius, ypač vandens paukščius, mes labiau jiems kenkiame nei padedame. Tiek dirvoje, tiek vandenyje paukščiams nesunku susirasti natūralaus maisto. Mūsų maistas jiems netinka – turkina ir silpnina.

Laukinių paukščių lesinti negalima šiltuoju metų laiku – vėlyvą pavasarį, vasarą ar ankstyvą rudenį. Šiuo laikotarpiu maisto jie susiranda patys. Kai kurių žmonių pomėgis lesinti dažniausiai miestų teritorijose gyvenančias antis ar gulbes šiems paukščiams tik kenkia. Žmonių įprastai siūlomi duonos gaminiai nėra pilnavertis maistas vandens paukščiams, be to, jie pripranta gauti maisto ir stojus šalčiams nesiruošia išskristi, kaip tai daro kiti jų giminaičiai. Vandens telkiniui pamažu užšąlant, žmonių prijaukinti paukščiai neskuba pasitraukti, todėl neretai ir įšąla į ledą.

Kada šaltuoju metų laiku pradėti lesinti paukščius ir kada nustoti tai darius, konkretaus laiko nėra. Tai priklauso nuo oro sąlygų ir paukščių galimybių susirasti maisto, nes žiemos kiekvienais metais būna skirtingos: vienais metais jos prasideda ir baigiasi anksčiau, kitais – vėliau.

Tačiau, jei sugalvojote pradėti lesinti paukščius, svarbiausia, ką turite žinoti, kad tai daryti būtina reguliariai. Jei abejojate, ar galėsite tęsti visą žiemą be pertraukų, geriau išvis nepradėkite lesinti. Tai pagrindinė paukščių globos taisyklė, kurią reikia žinoti dar prieš įrengiant lesyklą ar pasirenkant lesinimo vietą. Gali pasirodyti, kad ji skamba per daug rūsčiai, tačiau realybė yra tokia.

AR MAITINSIME JUOS IR ŽIEMĄ?

Dėkojame už supratingumą.

Atgal
Projekto vertė
Projekto laikotarpis