Trakų rajono savivaldybės skatinamosios stipendijos gavėja Anastasija Šumskaitė savo gyvenimą su muzika susiejo dar vaikystėje. Šešerių pradėjusi groti fortepijonu, šiandien jaunoji pianistė koncertuoja Lietuvoje ir užsienyje, užsiima pedagogine veikla, o šiemet pradėjo magistro studijas Ciuricho menų universitete Šveicarijoje. 

„Muzika mano gyvenime buvo nuo mažens. Mama yra pianistė, o tėtis vadovauja muzikos mokyklai. Iš pradžių fortepijonas buvo natūrali kasdienybės dalis, tačiau augdama vis aiškiau jaučiau, kad per muziką galiu pasakyti tai, ko neįmanoma išreikšti žodžiais“, – pasakoja Anastasija. 

Pirmieji rimtesni koncertai, didesnės scenos ir nuolatinis noras tobulėti ilgainiui padėjo suprasti, kad muzika jai nėra vien pomėgis – tai profesinis kelias. 

Vienas instrumentas gali skambėti tarsi visas orkestras 

Anastasija save atranda klasikinėje muzikoje – tiek atlikdama solo repertuarą, tiek grodama kamerinę muziką. Tačiau jaunoji pianistė neapsiriboja vien klasika: atlieka ir populiariąją muziką, eksperimentuoja, mokosi improvizuoti.  

„Mane žavi fortepijono galimybės. Ne veltui jis vadinamas instrumentų karaliumi – vienas instrumentas gali skambėti tarsi visas orkestras, o kartu išlikti labai intymus“, – sako ji. 

Už koncertų ir pasirodymų slypi daug kasdienio darbo. Anastasijos dienotvarkėje – studijos, individualus darbas prie fortepijono, repeticijos su kitais muzikantais, koncertai ir pedagoginė veikla. Prie instrumento ji dažniausiai praleidžia po keturias ar penkias valandas per dieną. 

Tačiau, pasak pianistės, svarbus ne vien valandų skaičius.  „Daug lemia susikaupimas, aiškus tikslas ir gebėjimas girdėti save. Pradėjusi magistro studijas Ciuricho menų universitete, mokausi dar sąmoningiau planuoti laiką ir išlaikyti pusiausvyrą.“ 

Didžiausias pasiekimas – kai muzika pasiekia žmogų 

Kalbėdama apie svarbiausius savo pasiekimus, Anastasija pirmiausia mini ne konkursų apdovanojimus ar didžiąsias scenas. Viena stipriausių jos patirčių įvyko šią vasarą po koncerto Nyderlanduose. 

Po pasirodymo prie pianistės priėjo moteris, kuri papasakojo išgyvenanti sunkią depresiją. Pasak Anastasijos, klausytoja su ašaromis akyse pasakė, kad jos pasirodymas ir muzikos grožis jai suteikė stiprų emocinį išgyvenimą ir vilties. 

Šis susitikimas Anastasijai tapo vienu ryškiausių priminimų ir atsakymu, kodėl ji pasirinko muziką. 

„Šiuos žodžius prisimenu iki šiol – jie tapo vienu stipriausių įrodymų, kokią galią turi muzika. Ji gali pasiekti žmogų nepriklausomai nuo jo kalbos, šalies ar gyvenimo patirties. Man muzika yra viena universaliausių ir paveikiausių ryšio formų.“ 

Jaudulys scenoje niekur nedingsta 

Net ir sukaupus koncertinės patirties, jaudulys prieš pasirodymą išlieka. Tačiau Anastasija nemano, kad jo reikėtų visiškai atsikratyti. „Jaudulys rodo, kad tai, ką darau, man svarbu. Prieš koncertą stengiuosi pasitikėti atliktu darbu, ramiai kvėpuoti ir galvoti ne apie galimas klaidas, o apie tai, ką noriu perduoti klausytojui. Kai dėmesys persikelia nuo nerimo į kūrinį, jaudulys tampa energija.“ 

Panašiai ji žvelgia ir į motyvaciją. Ne kiekviena diena būna vienodai kūrybinga ar įkvepianti, todėl profesionaliam keliui neužtenka vien talento ar įkvėpimo.  Anastasijai padeda aiškūs tikslai ir didelių užduočių suskaidymas į mažesnius žingsnius.  „Kartais motyvacija ateina jau pradėjus dirbti“, – sako ji. 

Muzika jaunąją pianistę išmokė kantrybės, atsakomybės ir jautrumo, o svarbiausia – suprasti, kad tobulėjimas dažniausiai vyksta ne dideliais šuoliais, o mažais kasdieniais žingsniais. Grodama su kitais muzikantais ji mokosi klausytis ne tik savęs, o pedagoginė veikla moko pastebėti skirtingus žmonių poreikius. 

„Svarbiausia – pradėti“ 

Trakų rajono jaunuoliams, kurie norėtų muzikuoti ar užsiimti kita kūrybine veikla, tačiau abejoja savo gabumais, Anastasija pataria pernelyg nesureikšminti talento. „Nereikia laukti momento, kai pasijusi visiškai pasiruošęs ar pakankamai talentingas. Iš savo pedagoginės patirties pastebėjau, kad talentą labai dažnai išaugina smalsumas, darbas ir drąsa bandyti. Svarbiausia pradėti, rasti mokytoją ar bendraminčių ir leisti sau klysti.“ 

Jos pačios patirtis rodo, kiek daug gali duoti nuoseklus darbas. Kartu Anastasija pabrėžia, kad muzika ugdo savybes, kurios svarbios kur kas plačiau nei koncertų salėje – kantrybę, atsakomybę, gebėjimą klausytis ir jautrumą kitam žmogui. 

Savivaldybės stipendija – palaikymas žengiant į naują etapą 

Buvimas viena iš tų, kurie šiemet gavo Trakų rajono savivaldybės skatinamąsias stipendijas, Anastasijai turi ir praktinės, ir simbolinės reikšmės.  

„Ši stipendija man yra ir didelis įvertinimas, ir atsakomybė. Labai svarbu jausti, kad kraštas, kuriame augau ir pradėjau savo muzikinį kelią, pastebi mano pastangas bei tiki tuo, ką darau.“  

Pasak Anastasijos, toks gimtojo krašto palaikymas suteikia daugiau drąsos pradedant naują studijų etapą užsienyje, bet kartu primena apie ryšį su Trakais ir Lietuva. 

Savivaldybės skirtą stipendiją pianistė panaudos magistro studijoms Ciuricho menų universitete – semestro mokesčiui, natoms, meistriškumo kursams bei su studijomis ir koncertine veikla susijusioms kelionėms.  

„Studijos Šveicarijoje atveria labai daug profesinių galimybių, tačiau kartu reikalauja nemažų finansinių išteklių, todėl ši parama man yra labai konkreti ir reikšminga investicija į muzikinį tobulėjimą.“ 

Iš Trakų – į tarptautines scenas, bet esant tvirtam ryšiui su Lietuva 

Artimiausiais metais Anastasija ketina plėsti koncertinę veiklą Lietuvoje ir užsienyje, kaupti tarptautinę patirtį ir toliau augti kaip pianistė. Studijos Ciuricho menų universitete suteikia galimybę mokytis iš aukščiausio lygio muzikų, pažinti skirtingas atlikimo tradicijas ir atrasti naujų profesinių galimybių.  

Vis dėlto vienas svarbiausių jaunosios pianistės tikslų susijęs būtent su Lietuva – tarptautinei publikai pristatyti lietuvišką muziką ir jos savitumą. Jau planuojami projektai ir koncertai užsienyje, kuriuose Anastasija atliks Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninės poemos „Miške“ aranžuotę fortepijonui. Kartu ji nori išsaugoti glaudų ryšį su gimtąja šalimi ir čia dalytis užsienyje įgytomis žiniomis bei patirtimi – reguliariai grįžti į Lietuvą, vesti pamokas ir toliau dalyvauti įvairiuose projektuose. 

O paklausta, ką jai pačiai reiškia muzika, Anastasija atsako paprastai: „Muzika man yra universali kalba, leidžianti užmegzti gilų ryšį su kitais žmonėmis ir išreikšti tai, ko neįmanoma pasakyti žodžiais.“ 

 

Trakų rajono savivaldybės informacija