Lentvario bibliotekoje įvyko šiltas ir įkvepiantis susitikimas su konditerinių knygų autore, komunikacijos specialiste Liucina Rimgaile. Renginys „Saldžios paslaptys su Liucina Rimgaile“ sukvietė bendruomenę į jaukų vakarą, kuriame netrūko ne tik kalbų apie desertus, bet ir gilių, prasmingų pokalbių apie kūrybą, vertybes, kasdienybės grožį bei bendrystę.
Susitikimas buvo ypatingas ir dėl to, kad kartu su autore dalyvavo jos močiutė Marijana – lentvarietė, Liucinos vaikystės „vasarų palydovė“. Būtent Lentvaryje praleistos vasaros Liucinai siejasi su ypatingais ir šiltais prisiminimais.
Liucina Rimgailė dalijosi savo kulinarinių knygų „Sausainis. Receptų rinkinys. Nuo sviestu kvepiančių klasikinių iki šiuolaikinių, pavergiančių širdį“, „Tiramisu – receptų rinkinys. Pakylėjantys, unikalūs ir lengvi it debesėlis desertai visai šeimai“, „Tapk keksiukų karaliene: 25 unikalūs, ypatingai gardžių keksiukų receptai“, „20 tobulų sūrio pyragų“, „Saldžios dienos su LIU: įkvėpimai, darantys mus laimingus“ kūrimo užkulisiais – nuo skonio derinių paieškų iki estetiško pateikimo, fotografijų ir leidybos sprendimų. Pasak jos, saldumynai – tai ne tik skonis, bet ir emocija, bendravimo būdas, ritualas, įkvėpimas, o kartais net meditacija. „Kaip smagu desertui pakviesti draugus ar artimuosius ir kartu mėgautis. Sausainių, torto ar keksiukų partija gali tapti puikia proga pabendrauti“, – pasakojo autorė. „Man patinka gaminti skaniai, iš kokybiškų produktų, ir gražiai juos patiekti“, – teigė viešnia.
Desertinių knygų autorė pasakojo apie savo meilę keksiukams – jie greitai pagaminami, patogiai pasidalinami ir universalūs kaip mažieji tortai. „Keksiukai – mano didžioji meilė“, – su šypsena sakė ji. Įdomu tai, kad kiekvienas receptas, atsidūręs jos knygoje apie keksiukus, yra atrinktas iš daugiau nei 12 metų kauptos patirties
„Ar gali būti žavesnis sausainių pavadinimas nei „Damų piršteliai“?“ – paklausėme Liucinos. „Vargu“, – su šypsena atsakė ji ir papasakojo šių sausainių istoriją. O kaip „Tiramisu“? Kaip šį desertą pritaikyti vaikams – kuo pakeisti kiaušinio baltymus ar kavą? Liucina atkreipė dėmesį, kad knygoje pateikti keli saugūs būdai, kaip naudoti kiaušinių baltymus, o pats paprasčiausias – juos keisti grietinėle. „Tiramisu niekada nebuvo mano desertas, kol neparagavau Luca Demarco pagaminto varianto. Tada pagalvojau – tobula! Ir ėmiau svarstyti, kokias spalvines gamas būtų galima įtraukti, kuo pakeisti kavą, kad šiuo desertu galėtų mėgautis ir vaikai“, – pasakojo Liucina.
Paklausta, ar turi ypatingą desertą šventėms, Liucina nusišypsojo: „Vieno mėgstamiausio neturiu – man visi desertai įdomūs. Tačiau per Kalėdas visuomet kepu desertą, vadinamą „Pelėsiu“. Jo receptą perėmiau iš močiutės. Desertą sudaro baltymų sluoksnis, kuris iškepęs primena pelėsį – iš čia ir pavadinimas. Mano sesė vis juokauja: „Jei neiškepsi „Pelėsio“, Kalėdos neateis!“
Pasak autorės, įkvėpimo kūrybai dažnai suteikia aplinka – drabužių ar interjero spalvų deriniai virsta skonių ir desertų kompozicijomis. „Balta spalva primena grietinėlę, švelni rožinė – braškes.“ Ji pati fotografuoja savo desertus: „Man patinka fiksuoti ką tik pagamintą maistą. Kai norisi „gyvesnių“ kadrų, kviečiu draugę – kad kadruose atsirastų žmogus, rankos, veiksmas.“
Vakarą paįvairino pokalbis apie japonų gyvenimo filosofiją „ikigai“, kuri reiškia gyvenimo prasmę, mažų dalykų džiaugsmą, kasdienybės pilnatvę. Liucina pasakojo apie Japonijos salą, kur gyvena daug ilgaamžių: jie aktyvūs, leidžia laiką gamtoje, dažnai augina savo daržoves, ir stengiasi pavalgyti iki 80 proc. sotumo. „Jų laimės pagrindas – bendrystė ir buvimas kartu. O Lietuvoje tokį jausmą jaučiu bibliotekose – čia gyvybė, renginiai, bendruomenė!“ – sakė ji.
Šioje vietoje privalėjome pasidžiaugti – Lentvario biblioteka 2024 m. buvo pripažinta bendruomeniškiausia biblioteka, o tai labai artima „ikigai“ filosofijai.
Paklausta apie mėgstamus autorius, Liucina paminėjo Robin Sharma ir jo knygą „Lyderis be titulo“, kurią net padovanojo keliems draugams. „Norint būti lyderiu, nereikia nei titulų, nei aukštų pareigų – lyderystė yra vidinė savybė, tereikia ją pažadinti.“ Ji taip pat žavisi Julie Caplin kulinariniais romanais: „Kavinė Kopenhagoje“, „Kepyklėlė Brukline“, kurie pasakoja apie moteris kūrybiniuose darbuose, kuriose maistas tampa svarbia siužeto dalimi. Liucina atskleidė, kad ji yra baigusi komunikacijos studijas, jaučia ypatingą ryšį su tokiomis istorijomis. Dabar ji nekantriai laukia dviejų naujų autorės knygų: „Arbatinė Tokijuje“ ir „Cukrainė Paryžiuje“. „Kas trečią dieną tikrinu, ar jos jau pasirodė prekyboje“, – juokėsi ji.
Susitikimas baigėsi jaukiais padėkos žodžiais ir saldžiu bendrystės jausmu. Dėkojame visiems dalyvavusiems – drauge kūrėme šiltą atmosferą, pajutome bendrystę per skonį ir pamąstėme apie saiką bei gyvenimo prasmę.
Taigi, tą vakarą skambėjo ne tik žodžiai apie desertus – buvo pasakojamos istorijos apie vaikystę, kūrybą, mėgstamiausias knygas ir gyvenimo estetiką. Liucina Rimgailė atvėrė savo pasaulį – kulinarinių knygų kolekciją, kurioje desertas tampa pasakojimu, įkvėpimu ir džiaugsmu dalintis. Kaip sakė Liucina: „Saikas – tai pagarba sau, o desertas – prabangos akimirka, kurią reikia išgyventi sąmoningai.“ Ir šį vakarą mes ją tikrai išgyvenome.
Daiva Kmitė,
Trakų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos
Lentvario padalinio vyr. bibliotekininkė
